Kodėl verta planuoti iš anksto?
Gerai, pripažinkim – niekas nemėgsta egzaminų. Bet žinot, kas dar blogiau už pačius egzaminus? Chaosas, kuris prasideda, kai staiga suvoki, kad po trijų dienų turim chemijos egzaminą, o tu dar neatskleidei vadovėlio. Skamba pažįstamai?
Egzaminų datų tvarkaraštis nėra tik dar vienas popierius, kurį mokykla ar universitetas tau įkiša į rankas pradžioje semestro. Tai iš tikrųjų tavo gelbėjimo ratas, kuris gali atskirti normalų pasiruošimą nuo panikuojančio maratono naktį prieš egzaminą. Kai žinai, kada ir ką laukia, gali suplanuoti savo laiką protingai – ne kaip koks laiko valdymo guru, bet tiesiog kaip normalus žmogus, kuris nenori gyventi strese.
Dažnai studentai (ir moksleiviai) daro klasikinę klaidą – tvarkaraštį pasižiūri kartą, gal nusifotografuoja telefonui ir… viskas. O paskui stebisi, kodėl viskas krenta ant galvos vienu metu. Planavimas čia nėra apie tai, kad būtum perfekcionistas ar kažkoks super organizuotas robotas. Tai apie tai, kad nenorėtum savaitę gyventi kavos ir energetikų pagalba.
Kaip susikurti veikiantį planą
Pirmas žingsnis – išsitraukk tą egzaminų tvarkaraštį ir pažiūrėk į jį rimtai. Ne tik datų ieškodamas, bet bandydamas suprasti bendrą paveikslą. Kiek laiko turi tarp egzaminų? Ar yra keletas egzaminų iš eilės? Gal yra vienas ypač sunkus dalykas, kuriam reikės daugiau laiko?
Dabar paimk kalendorių – gali būti popierinis, telefono aplikacija, ar net tiesiog sąsiuvinis. Svarbu, kad jį matytum kiekvieną dieną. Įrašyk visas egzaminų datas ryškiomis spalvomis. Paskui pradėk skaičiuoti atgal. Jei egzaminas gegužės 15-ą, tai balandžio pabaigoje jau turėtum būti rimtai įsukęs į pasiruošimą.
Štai kur dauguma žmonių suklysta – jie planuoja pradėti mokytis savaitę prieš egzaminą. Teoriškai skamba neblogai, praktiškai – katastrofa. Nes ta savaitė prabėgs kaip viena diena, dar atsiras šimtas neplanuotų dalykų, ir vėl būsi ten pat. Geriau pradėti anksčiau ir mokytis po truputį, nei bandyti sugrūsti visą semestro medžiagą į kelias dienas.
Realistiškas laiko paskirstymas
Čia labai svarbu būti sąžiningam su savimi. Jei esi žmogus, kuris negali susikaupti ilgiau nei valandą, neplanuok trijų valandų mokymosi sesijų. Tai tiesiog neveiks, ir tik jausiesi blogai, kai nepavyks.
Pabandyk tokį variantą: pažiūrėk, kiek laisvo laiko turi per savaitę. Būk realistiškas – atimk laiką miegui (taip, miegas svarbus!), valgymui, pamokoms ar paskaitoms, ir tam laikui, kai tiesiog nieko nedarai, nes esi žmogus, ne mašina. Tas laikas, kuris lieka, ir yra tavo mokymosi laikas.
Dabar paskirstyk jį pagal egzaminų sunkumą ir datas. Jei matematika tau sunkiausia ir egzaminas pirmasis, tai jai skirkite daugiausia laiko. Jei istorija lengvesnė ir egzaminas vėliau, gali skirti mažiau laiko arba pradėti vėliau.
Praktinis patarimas: naudok 25-5 techniką. Mokykis 25 minutes intensyviai, tada 5 minutės pertraukos. Po keturių tokių ciklų – ilgesnė pertrauka (15-30 min). Taip smegenys geriau įsimena informaciją, ir neperdeginsi savęs.
Kai egzaminai susikaupia krūvon
Oi, tai klasika. Visą semestrą ramu, o paskui – bum! – trys egzaminai per penkias dienas. Universitete tai ypač dažnas reiškinys, ir čia planavimas tampa dar svarbesnis.
Kai matai, kad egzaminai susikrovę, reikia pradėti ruoštis dar anksčiau nei paprastai. Idealiu atveju, pirmajam iš tų egzaminų turėtum būti pasiruošęs bent savaitę prieš jį. Skamba neįmanoma? Gal ir taip, bet bent pabandyk būti pasiruošęs kiek įmanoma anksčiau.
Tarp tokių egzaminų neturėsi laiko mokytis iš naujo – tik pakartoti. Todėl pasiruošimas turi būti atliktas iš anksto. Diena tarp egzaminų turėtų būti skirta tik greitam pakartojimui, ne naujų dalykų mokymuisi.
Dar vienas trikis: prioritetai. Jei vienas egzaminas yra iš dalyko, kuriame jau turi gerą pažymį, o kitas iš dalyko, kur reikia išlaikyti bet kokiu būdu – aišku, kad daugiau dėmesio skirkite tam antrajam. Tai ne apie tai, kad vieną egzaminą ignoruotum, bet apie protingą laiko paskirstymą.
Grupinis mokymasis ir jo vieta plane
Mokytis su draugais gali būti super efektyvu arba visiška laiko švaistymas – priklauso nuo to, kaip tai darot. Jei planuoji grupines mokymosi sesijas, įtraukk jas į savo tvarkaraštį kaip konkrečius įvykius.
Geriausia, kai grupinis mokymasis yra papildomas, ne pagrindinis. Pirmiausia mokykis pats, suprask medžiagą, o paskui susitikk su grupe aptarti sudėtingų temų, pasidalinti užrašais, pasiaiškinti vieniems kitiems. Taip išvengsit situacijos, kai visi susirinkat ir niekas nieko nežino, o sesija virsta socialine vakarėle.
Planuodamas grupines sesijas, būk konkretus: „Trečiadienį 18 val. mokomės organinės chemijos 5-7 skyrius”. Ne tiesiog „Kada nors susitinkam pasimokyti”. Konkretumas padeda visiems būti pasiruošusiems ir nešvaistyt laiko.
Technologijos tau į pagalbą
Gyvename 21-ame amžiuje, tai kodėl nenaudotum technologijų? Yra tūkstančiai aplikacijų, kurios gali padėti planuoti mokymąsi. Google Calendar, Notion, Todoist, Forest – pasirink tai, kas tau patinka ir kas veikia.
Aš asmeniškai rekomenduoju turėti skaitmeninį kalendorių su priminimais. Nustatyk priminimus ne tik egzaminų dienomis, bet ir mokymosi sesijoms. Pavyzdžiui, jei suplanai, kad pirmadienį 17 val. mokysies biologijos, nustatyk priminimą 16:45. Taip mažiau šansų, kad „pamiršį” ar „nespėsį”.
Dar vienas cool dalykas – progreso sekimas. Kai matai, kiek jau išmokai ir kiek dar liko, lengviau išlaikyti motyvaciją. Gali būti paprasta lentelė, kur varneles dedi prie išmoktų temų, arba fancy aplikacija su grafikais – kas tau labiau patinka.
Bet atsargiai su technologijomis – jos turi padėti, ne atitraukti dėmesį. Jei pastebėjai, kad „planuodamas” mokymąsi telefone jau 40 minučių skrolini Instagram’ą, gal geriau grįžk prie popieriaus ir rašiklio.
Kas daryti, kai viskas eina ne pagal planą
Spoiler alert: viskas niekada neina tiksliai pagal planą. Ir tai normalu. Susirgai, atsirado netikėtų įsipareigojimų, tiesiog turėjai blogą dieną ir nieko nepadarei – taip būna.
Svarbiausia čia – nepulti į paniką ir nepasiduoti. Jei praleidi vieną mokymosi sesiją, tai nereiškia, kad viskas žlugo. Tiesiog pažiūrėk į savo planą ir pakoreguok jį. Gal kitą dieną gali skirti šiek tiek daugiau laiko? Gal galima kažką supaprastinti?
Lankstumas yra raktas. Planas turi būti gairė, ne geležinis įstatymas. Jei matai, kad kažkas neveikia, keisk. Gal supratai, kad tau geriau mokytis ryte, ne vakare? Pertvarkyk tvarkaraštį. Gal vienas dalykas užima daugiau laiko nei tikėjaisi? Pakoreguok.
Dar vienas dalykas – buffer time arba atsarginiai laikai. Planuodamas, palik šiek tiek tuščių tarpų. Ne kiekviena dienos minutė turi būti užpildyta. Tie tarpai padės, kai kas nors nutiks netikėto, arba kai tiesiog reikės pertraukos.
Balansas – ne tik madinga sąvoka
Žinau, skamba kaip iš savipagalbos knygos, bet rimtai – balansas yra svarbus. Negalima mokytis 24/7, net jei labai norėtum (o greičiausiai nenori). Tavo smegenims reikia poilsio, kūnui reikia judėjimo, o tau kaip žmogui reikia socialinio gyvenimo.
Planuodamas mokymąsi egzaminams, įtraukk ir laisvalaikio veiklas. Taip, net egzaminų sesijos metu. Jei paprastai eini į treniruotes, sportuoji ar tiesiog vakarais žiūri serialus – nepalik to. Gal šiek tiek sumažink, bet visiškai neatsisakyk.
Kodėl? Nes tas laisvalaikis padeda tau atsistatyti. Po geros treniruotės ar vakarėlio su draugais grįši prie knygų su naujomis jėgomis. Be to, jei visiškai atsisakysi visko, kas tau malonu, labai greitai perdegsi ir nebeteksi motyvacijos.
Miegas – dar viena svarbi dalis balanso. Naktiniai mokymosi maratonai gali atrodyti herojiški, bet iš tikrųjų jie žudo tavo produktyvumą. Geriau miegok 7-8 valandas ir mokykis efektyviai, nei miegok 4 valandas ir bandyk mokytis pusiau miegodamas.
Kai jau artėja D diena
Taigi, atėjo paskutinė savaitė prieš egzaminą. Jei planavai gerai, dabar turėtum būti pasiruošęs ir tik kartoti. Jei neplanavai… na, bent jau dabar žinai, ką kitą kartą daryti kitaip.
Paskutinę savaitę svarbu nekurti naujo streso. Nebandyk išmokti visko, ko neišmokai per semestrą. Sutelk dėmesį į tai, ką jau žinai, ir sustiprinki tas žinias. Pakartok pagrindines temas, peržiūrėk savo užrašus, išspręsk keletą praktinių užduočių.
Dieną prieš egzaminą – atsipalaiduok. Rimtai. Lengvas pakartojimas gerai, bet intensyvus mokymasis – ne. Tavo smegenims reikia laiko viską „susidėlioti”. Padaryk kažką, kas tau patinka, anksti eik miegoti, pasirūpink, kad kitą dieną turėtum viską, ko reikia egzaminui.
Egzamino rytą – normalus pusryčiai, gal lengvas pakartojimas (jei tai tau padeda ir nesukelia streso), ir teigiama nuostata. Taip, skamba kaip iš motyvacinio plakato, bet nusiteikimas tikrai daro skirtumą. Jei eini į egzaminą jau įsitikinęs, kad viskas bus blogai, greičiausiai taip ir bus.
Ir štai čia viskas susideda į vietą. Tas planavimas, kurį darėt prieš mėnesį ar du, dabar leidžia tau jaustis pasitikintį. Gal ne visiškai ramų (kas yra ramus prieš egzaminą?), bet bent jau žinai, kad padarei, ką galėjai, ir esi pasiruošęs.
Planavimas nėra garantija, kad gausi dešimtuką. Bet tai garantija, kad nepraleisi egzamino, nes pamiršai datą, arba neatėjsi visiškai nepasiruošęs. Tai garantija, kad turėjai normalų gyvenimą egzaminų sesijos metu, o ne išgyvenai pragarą. Ir galiausiai, tai įgūdis, kuris pravers ne tik mokykloje ar universitete, bet ir vėliau gyvenime – mokėjimas planuoti, prioritetizuoti ir valdyti savo laiką. Taigi, kitą kartą, kai gausi tą egzaminų tvarkaraštį, neįmeskite jo į stalčių. Pasiimk kavos (ar arbatos, jei taip labiau), atsisėsk ir padaryk normalų planą. Būsimasis tu tikrai padėkos.
