Kai rezultatai ne tokie, kokių tikėjaisi
Pasibaigė egzaminai, atėjo rezultatai ir… nu, galėjo būti geriau. Žinau, kaip dabar jaučiatės – pasaulis tarsi sustojo, visi klausia apie rezultatus, o tu nori tiesiog pasislėpti po antklode ir kelias dienas nieko nematyti. Bet stabtelėk. Giliai įkvėpk. Tai tikrai nėra pasaulio pabaiga, nors dabar taip ir atrodo.
Pirmiausia noriu pasakyti – jūsų vertė nėra apibrėžiama egzaminų balais. Taip, žinau, skamba kaip kažkoks motyvacinis plakatas, bet tai tiesa. Brandos egzaminai – tai tik vienas gyvenimo etapas, viena kliūtis, kurią galima įveikti įvairiais būdais. Ir jei šįkart nepavyko taip, kaip norėjote, yra daugybė variantų, kaip judėti toliau.
Pirmieji žingsniai po nesėkmės
Pirma, leiskite sau pajusti emocijas. Rimtai. Jei norite verkti – verkite. Jei norite dieną nieko neveikti – neveikite. Bet tik vieną dieną. Gal dvi. Po to reikia kelti galvą ir žiūrėti į priekį.
Kalbėkite su tėvais, draugais, mokytojais. Dažnai mes galvoje susikuriame daug baisesnį scenarijų nei yra iš tikrųjų. Jūsų tėvai gali būti nusivylę, bet jie tikrai nenori, kad jūs jaustumėtės baisiai. Dauguma suaugusiųjų patys yra patyrę kokią nors nesėkmę ir supranta, kaip jums dabar sunku.
Analizuokite situaciją šaltai. Kokių balų trūko? Ar tai buvo vienas egzaminas, ar keli? Gal tiesiog vienas blogas klausimas sugadino visą rezultatą? Suprasdami tikslią situaciją, galėsite planuoti, ką daryti toliau.
Variantas nr. 1: Laikyti pakartotinai
Taip, galite laikyti egzaminus dar kartą. Ir ne, tai nėra gėda. Kiekvienais metais tūkstančiai moksleivių renkasi šį kelią, ir daugelis pasiekia net geresnius rezultatus nei tikėjosi.
Pakartotinė sesija paprastai vyksta vasarą, liepos mėnesį. Turite maždaug mėnesį ar šiek tiek daugiau laiko pasiruošti. Skamba mažai? Iš tikrųjų tai gana daug laiko, jei mokotės efektyviai. Jūs jau žinote visą medžiagą, dabar tereikia ją susisteminti ir užpildyti spragas.
Štai ką patarčiau darydamas ruošdamiesi pakartotinai:
Išsiaiškinkite klaidas. Kai tik bus galimybė, peržiūrėkite savo egzamino darbą. Suprasite, kur praradote balus ir į ką sutelkti dėmesį.
Pasamdykite repetitorių arba raskite nemokamą pagalbą. Daug mokytojų vasarą siūlo intensyvius kursus būtent tiems, kas laikys pakartotinai. Taip pat yra nemokamų online platformų su užduotimis ir paaiškinimais.
Sudarykite realistišką planą. Ne „mokysiu po 12 valandų per dieną”, o tikrai įgyvendinamą grafiką. Geriau 3-4 valandos kokybiškai nei 8 valandos su telefonu rankose.
Spręskite buvusius egzaminus. Kuo daugiau, tuo geriau. Taip priprasite prie užduočių tipo ir laiko valdymo.
Variantas nr. 2: Kolegija – ne antraeilis pasirinkimas
Dažnai kolegijos yra laikomos „prastesniu” variantu už universitetą, bet tai visiškas mitas. Kolegijos suteikia praktiškesnį išsilavinimą, greičiau įsidarbinate ir dažnai uždirba ne mažiau nei universiteto absolventai.
Kolegijose stojimo reikalavimai paprastai žemesni, todėl net su nepuikiais egzaminų rezultatais turite gerų šansų įstoti į įdomią specialybę. Be to, baigę kolegiją ir panorę galėsite tęsti studijas universitete – dažnai net į trumpesnes programas.
Kokios sritys kolegijose ypač perspektyvios? IT specialybės, dizainas, verslo administravimas, turizmas, slaugos mokslai, inžinerija. Daugelyje šių sričių darbo rinka tiesiog šaukiasi specialistų, o kolegijos absolventai dažnai turi daugiau praktinės patirties nei universitetų baigę teorikai.
Dar vienas pliusas – kolegijose studijos dažnai pigiesnės arba net nemokamos, jei įstojate į valstybės finansuojamą vietą. O tai reiškia mažiau streso dėl finansų.
Variantas nr. 3: Tarpiniai metai – ne tinginio pasirinkimas
Gap year arba tarpiniai metai – tai kai pasiimi metus „pertraukos” tarp mokyklos ir tolimesnių studijų. Ir ne, tai nereiškia gulėti ant sofos ir žaisti kompiuterinius žaidimus (nors šiek tiek to irgi galima).
Tarpiniai metai gali būti super produktyvūs, jei juos gerai suplanuosite. Galite:
Dirbti ir taupyti pinigus studijoms. Metai darbo patirties ne tik papildo jūsų piniginę, bet ir CV. Be to, suprasite, ko tikrai norite iš gyvenimo.
Keliauti ir pažinti pasaulį. Jei turite galimybę, kelionės išplečia akiratį labiau nei bet koks vadovėlis. Work and travel programos, savanorystė užsienyje, WWOOFing – yra daugybė būdų keliauti nebrangiai.
Mokytis to, kas tikrai domina. Online kursai, kalbų mokymasis, nauji įgūdžiai – dabar turite laiko išbandyti viską, kas jus traukia.
Geriau pasiruošti egzaminams. Metai – tai daugiau nei pakankamai laiko išmokti medžiagą iš esmės, o ne tik egzaminui.
Svarbu tik nepamiršti, kad tarpiniai metai turi tikslą. Susiplanuokite, ką norite pasiekti per tuos metus, kitaip jie tiesiog prabėgs nieko neduodami.
Variantas nr. 4: Profesinis mokymas ir amatas
Žinau, dabar daugelis susiraukė – „amatas? rimtai?”. Bet palaukite. Geri amatininkai šiandien uždirba daugiau nei daugelis biuro darbuotojų su aukštuoju išsilavinimu. Elektrikas, santechnikas, virėjas, kirpėjas, automechanikų – visų šių specialistų trūksta rinkoje.
Profesinis mokymas trunka trumpiau nei studijos, kainuoja mažiau (dažnai visai nieko), o dirbti galite pradėti beveik iš karto. Be to, turint gerą amatą, visada galite dirbti sau, turėti savo verslą ir būti nepriklausomi.
Ir dar vienas dalykas – niekas nesako, kad tai galutinis pasirinkimas. Galite įgyti profesiją, dirbti, užsidirbti pinigų, o po to, jei norėsite, studijuoti. Bent jau būsite finansiškai nepriklausomi.
Kaip priimti sprendimą ir nejausti gėdos
Dabar turbūt galvoje sukasi milijonas minčių ir nežinote, kurį variantą rinktis. Štai keletas patarimų:
Neklauskite socialinių tinklų. Rimtai. Instagram ir Facebook dabar pilni žmonių, kurie girias savo rezultatus. Tai tik pablogins jūsų savijautą. Jūsų kelias – jūsų kelias, ne kitų.
Pasikalbėkite su karjeros konsultantu. Mokyklose yra karjeros konsultantai, kurie padeda būtent tokiose situacijose. Jie gali padėti objektyviai įvertinti jūsų galimybes.
Pagalvokite apie ilgalaikius tikslus. Kuo norite tapti? Kokį gyvenimą norite gyventi? Kartais netiesiogiausias kelias veda į geriausią rezultatą.
Nekalbėkite sau „aš nesuprantu”. Vietoj to sakykite „aš dar nesuprantu” arba „man reikia daugiau laiko”. Tai visiškai keičia požiūrį.
Dėl gėdos – išmeskite šią mintį iš galvos. Rimtai. Gyvenimas nėra lenktynės, kur visi turi finišuoti tuo pačiu metu. Kai kurie žmonės randa savo kelią iš karto, kitiems reikia laiko. Ir tai visiškai normalu. Po dešimties metų niekas neklaus, ar įstojote į universitetą iš pirmo karto ar ne. Klaus, ar esate laimingi ir ar darote tai, kas jums patinka.
Kai planas A nepavyko, abėcėlėje dar yra 25 raidės
Žinote, kas juokingiausia? Dauguma sėkmingų žmonių jums pasakys, kad jų gyvenimas nepasiklostė taip, kaip planavo. Nesėkmė egzaminuose gali būti tas postūmis, kurio reikėjo, kad surastumėte tikrąjį savo kelią.
Galbūt nenusisekę egzaminai išgelbės jus nuo studijų, kurios jums iš tikrųjų nepatiktų. Galbūt tarpiniai metai leis atrasti aistrą, apie kurią net nežinojote. Galbūt kolegija suteiks praktiškų įgūdžių, kurie bus vertingesni nei teorinės žinios.
Nesvarbu, kurį kelią pasirinksite – ar laikysite pakartotinai, ar stojsite į kolegiją, ar pasiimsite tarpus – svarbu, kad tai būtų JŪSŲ sprendimas. Ne tėvų, ne draugų, ne visuomenės lūkesčių. Jūsų.
Ir dar viena mintis pabaigai: šis momentas, kuris dabar atrodo kaip didžiulė katastrofa, po metų ar dvejų bus tik įdomi istorija. „Atsimeni, kai nepavyko egzaminai? Gerai, kad taip išėjo, kitaip nebūčiau…” – ir toliau įstatykite bet ką gerą, kas nutiko dėl to sprendimo.
Taigi, giliai įkvėpkite, nusišluostykite ašaras (jei dar yra), ir žengkite pirmą žingsnį į priekį. Kelias gali būti kitoks nei tikėjotės, bet tai nereiškia, kad jis bus blogesnis. Kartais aplinkkeliai veda į nuostabiausias vietas.
