Kodėl apie pinigus reikia galvoti jau dabar
Gal tau atrodo, kad finansai – tai kažkas nuobodaus, skirto suaugusiems su kostiumais ir portfeliais? Bet realybė tokia: kuo anksčiau pradėsi suprasti, kaip veikia pinigai, tuo lengviau tau bus visą gyvenimą. Niekas mokykloje nemoko, kaip susiplanuoti biudžetą, kaip nepasimesti tarp visų tų programėlių, kurios žada „tik 9,99 per mėnesį”, arba kodėl ta kreditinė kortelė nėra nemokamas pinigų šaltinis.
Finansinis raštingumas – tai ne vien apie tai, kaip sutaupyti milijoną. Tai apie tai, kaip nepraleisti savaitės galo su tuščiais kišenėmis, kaip nesijausti kaltu po to, kai nusipirkai naujus batus, ir kaip nesibaiminti žiūrėti į savo banko sąskaitos likutį. Jei dabar mokysies valdyti tuos 50 eurų per mėnesį, vėliau be streso tvarkysies su 500 ar 5000.
Nuo ko pradėti: pirmieji žingsniai link finansinės laisvės
Pirmas dalykas – suprask, kur dingsta tavo pinigai. Rimtai, dauguma žmonių neturi nė mažiausio supratimo, kiek išleidžia per mėnesį. Tas kavos puodelis čia, tas Spotify prenumerata ten, dar vienas impulsyvus pirkimas internete – ir štai jau savaitės vidury klausi tėvų paskolos.
Pradėk sekti savo išlaidas bent dvi savaites. Nebūtina jokių fancy programėlių – užtenka paprastos užrašų knygutės telefone. Užsirašyk VISKĄ: nuo to kebabo po vakarėlio iki to saldainio prie kasos. Po dviejų savaičių pažiūrėk į sąrašą ir garantuoju – nustebsi. Dažniausiai pinigai išgaruoja smulkmenose, apie kurias net nepagalvoji.
Kai jau žinai, kur dingsta pinigai, laikas sukurti biudžetą. Skamba bauginančiai, bet tai iš tikrųjų paprasta. Padalink savo pajamas (kad ir tas 100 eurų iš tėvų ar stipendijos) į tris dalis: būtinybės (maistas, transportas, telefonas), norai (pramogos, drabužiai, kavinės) ir taupymas. Populiarus metodas – 50/30/20 taisyklė: 50% būtinybėms, 30% norams, 20% taupymui. Bet jei esi studentas su minimaliomis pajamomis, gali pritaikyti pagal savo situaciją.
Pinigų spąstai, į kuriuos krentame visi
Yra keletas klasikinių klaidų, kurias daro beveik visi jaunuoliai. Pirmoji – gyventi šiandienai, nekreipiant dėmesio į rytojų. Aišku, jauni esame tik kartą, bet tai nereiškia, kad reikia išleisti paskutinį eurą kas savaitgalį.
Antroji klaida – lyginimasis su kitais. Matai, kaip draugas nusipirko naujausius batus ar važiuoja į atostogas, ir tau atrodo, kad irgi privalai. Bet tu nematai jo finansinės situacijos – gal jis dirba po 30 valandų per savaitę, gal tėvai daugiau duoda, o gal jis tiesiog skęsta skolose. Tavo finansinė kelionė yra tik tavo, ir lyginimasis su kitais – greičiausias kelias į stresą ir skolas.
Trečioji spąstai – impulsyvūs pirkimai. Ypač internete, kai vienu mygtuko paspaudimu gali užsisakyti bet ką. Čia veikia paprasta taisyklė: jei kažko nori, palaukti 48 valandas. Jei po dviejų dienų vis dar to nori – gal tai tikrai verta. Bet dažniausiai tas noras išgaruoja po kelių valandų.
Dar viena problema – prenumeratos. Netflix, Spotify, tas fitness aplikacija, kurią naudojai vieną kartą, kažkoks žaidimas… Visos tos „tik 5 eurų per mėnesį” susideda į solidžią sumą. Kas tris mėnesius peržiūrėk visas prenumeratas ir atšauk tas, kuriomis nesinaudoji.
Kaip užsidirbti, kai dar mokysies
Gerai, bet kaip apskritai turėti pinigų, kai esi studentas ar dar mokykloje? Variantų iš tikrųjų nemažai, net jei neturi laiko pilnam etatui.
Freelance darbai – jei moki anglų kalbą, gali versti tekstus. Jei išmanai dizainą – kurti logotipus ar Instagram įrašus. Jei gerai rašai – rašyti turinį svetainėms. Platformos kaip Fiverr ar Upwork pilnos galimybių. Pradžioje gali atrodyti sunku, bet kai gausi pirmuosius užsakymus, viskas pasidaro lengviau.
Pamokos – jei gerai moki kokį nors dalyką, gali dėstyti jaunesniems mokiniams. Matematika, anglų kalba, informatika – visada yra tėvų, kurie ieško korepetitorių savo vaikams. Gali imti 10-15 eurų už valandą, o tai jau neblogai.
Sezoniniai darbai – vasarą daug galimybių: kavinės, restoranai, renginiai, prekybos centrai. Taip, gali būti nelabai įdomu, bet pinigai realūs, o ir patirties gauni.
Internetinės apklausos ir užduotys – neuždirbsi milijonų, bet keletas eurų per savaitę už 15 minučių darbo irgi pinigai. Yra lietuviškų platformų, kur gali užsidirbti už paprastas užduotis.
Taupymo menas, kai pinigų nedaug
Taupyti, kai ir taip neturi daug, skamba kaip juokas, bet būtent tada tai svarbiausia. Net jei sutaupysi 5 eurus per savaitę, per metus tai jau 260 eurų – neblogai netikėtoms išlaidoms ar kokiam nors norui.
Sukurk atskirą taupymo sąskaitą arba bent atskirą „kišenę” banko aplikacijoje. Kai tik gauni pinigų – iš karto perkeli tam tikrą sumą į taupymą. Jei lauksi, kol mėnesio pabaigoje liks „pertekliaus”, nieko neliksi. Mokėk sau pirmam – tai vienas svarbiausių finansinio raštingumo principų.
Naudok studentų nuolaidas. Rimtai, tiek daug vietų siūlo nuolaidas studentams, o dauguma jų net nesinaudoja. Kinas, muziejai, restoranai, transportas, programinė įranga – visur klausk apie studentų nuolaidas. ISIC kortelė atsipirks per mėnesį.
Pirkdamas drabužius, laukti išpardavimų. Nebūtina sekti kiekviena nauja kolekcija – dauguma dalykų po poros mėnesių nukrenta kaina perpus. O dar geriau – second hand parduotuvės. Dabar tai net madinga, ir gali rasti unikalių dalykų už centus.
Maistas – didžiausia išlaidų dalis daugeliui. Vietoj to, kad užsisakytum pristatymą kas antrą dieną, išmok pagaminti kelis paprastus patiekalus. Meal prep – pasiruoši maisto kelioms dienoms iš karto – sutaupys ir pinigų, ir laiko. Viena porcija namie pagaminto maisto kainuoja 2-3 eurus, kai tuo tarpu pristatymas – 8-12 eurų.
Apie skolas ir kreditus: ką būtina žinoti
Skolintis pinigus nėra blogai savaime – problema prasideda, kai nesuprantai, kaip veikia skolos ir palūkanos. Studentų paskolos gali būti protingas pasirinkimas, jei studijuoji kažką, kas padės užsidirbti ateityje. Bet atsitiktinė paskola naujam telefonui? Ne pats protingiausias sprendimas.
Kreditinės kortelės – dvipusis kardas. Jos gali padėti sukurti kredito istoriją (kas bus svarbu ateityje, kai norėsi pasiskolinti būstui), bet jos taip pat gali įstumti į skolų duobę. Jei naudoji kreditinę, laikykis vienos taisyklės: išleisk tik tiek, kiek gali grąžinti tą patį mėnesį. Palūkanos už kreditines korteles Lietuvoje gali siekti 20-30% per metus – tai reiškia, kad tas 100 eurų pirkinys gali virsti 130 eurų, jei nemokėsi laiku.
Greitos paskolos – tiesiog ne. Niekada. Tie „Crediton” ir panašūs – tai spąstai. Palūkanos kosmines, ir žmonės dažnai įstringa skolų cikle, kur skolinasi naują paskolą, kad grąžintų seną. Jei tikrai reikia pinigų, geriau pasikalbėk su tėvais ar draugais.
Investavimas: ar per anksti galvoti apie tai?
Gali atrodyti, kad investavimas – tai kažkas toli nuo tavo realybės, bet iš tikrųjų kuo anksčiau pradėsi, tuo geriau. Nebūtina turėti tūkstančių – dabar gali pradėti net su 10-20 eurų per mėnesį.
Pirmiausia suprask, kas yra investavimas. Tai ne kazino, kur statyti ant vienos akcijos ir tikies praturtėti. Tai ilgalaikis pinigų augimas, kai tavo pinigai dirba už tave. Jei dabar investuotum 50 eurų per mėnesį, po 10 metų (su vidutine 7% grąža) turėtum apie 8700 eurų, nors būtum įnešęs tik 6000 eurų. Tai sudėtinių palūkanų magija.
Kaip pradėti? Yra keletas paprastų variantų:
– ETF fondai – tai kaip akcijų krepšelis, kuris automatiškai diversifikuotas. Populiariausi – pasauliniai indeksai kaip S&P 500.
– Robo-advisors – automatizuotos platformos, kurios investuoja už tave pagal tavo rizikos profilį.
– P2P skolinimas – skolini pinigus kitiems žmonėms ar verslams ir gauni palūkanas. Rizikingesnis variantas, bet gali duoti didesnę grąžą.
Bet prieš investuodamas, turėk bent minimalų avarinį fondą – bent 500-1000 eurų, kuriuos gali greitai pasiekti. Investuoti reikia tik tuos pinigus, kurių tau neprireiks artimiausiu metu.
Finansinės programėlės, kurios tikrai praverčia
Technologijos gali labai palengvinti finansų valdymą. Štai keletas programėlių, kurios tikrai vertos dėmesio:
**Revolut ar Paysera** – ne tik banko sąskaitos, bet ir įrankiai biudžeto sekimui, taupymui (gali sukurti atskiras „kišenes” skirtingiems tikslams), net investavimui. Revolut turi funkciją, kuri automatiškai suapvalina kiekvieną pirkimą ir skirtumą perkelia į taupymą – nepastebimai sutaupysi.
**Splitwise** – jei gyveni su draugais ar dažnai kartu išleidžiate pinigus, ši programėlė padeda sekti, kas kam skolingas. Nebereikės atsiminti, kas mokėjo už picą prieš savaitę.
**YNAB (You Need A Budget)** – viena geriausių biudžeto planavimo programėlių. Mokama, bet studentams siūlo nemokamą metų prenumeratą. Moko „duoti kiekvienam eurui darbą” – tai reiškia, kad kiekvienas euras turi savo paskirtį.
**Toshl Finance** – lietuviška alternatyva, labai paprasta naudoti, gali sekti išlaidas, nustatyti biudžetus, matyti grafikus ir tendencijas.
Kai pinigai tampa ne problema, o įrankiu
Žinai, kas yra gražiausia finansinio raštingumo? Tai ne apie tai, kad taptum turtingas ar gyventum kaip asketą. Tai apie laisvę. Laisvę nesijaudinti, ar tau užteks iki mėnesio pabaigos. Laisvę pasirinkti, į ką nori investuoti savo laiką ir energiją. Laisvę pasakyti „taip” galimybėms, kurios atsiranda.
Dabar, kai dar mokysies, yra idealus laikas eksperimentuoti ir mokytis. Klaidos kainuos mažiau, o pamokos bus vertingesnės. Tas 50 eurų, kuriuos išleisi impulsyviai dabar, išmokys daugiau nei bet koks vadovėlis. Bet jei išmoksi valdyti tuos 50 eurų, vėliau be problemų valdysi ir 5000.
Finansinis raštingumas – tai ne vienkartinis dalykas, kurį išmoksti ir užmiršti. Tai nuolatinis procesas, prisitaikantis prie tavo gyvenimo etapų. Dabar gal valdai stipendiją ir tėvų duodamus pinigus, po metų – pirmą algą, dar vėliau – šeimos biudžetą. Bet principai lieka tie patys: žinok, kur eina tavo pinigai, gyventi pagal išgales, taupyti ateičiai ir leisti sau mėgautis gyvenimu dabar.
Pradėk nuo mažų dalykų. Nebandyk iš karto viską pakeisti – tai neveikia. Pasirenk vieną dalyką iš šio straipsnio ir pradėk nuo jo. Gal tai bus išlaidų sekimas dvi savaites. Gal tai bus vienos prenumeratos atšaukimas. Gal tai bus 5 eurų perkėlimas į taupymą kas savaitę. Bet pradėk. Nes kiekviena finansinė kelionė prasideda nuo vieno žingsnio, ir geriausia diena tam žingsniui – šiandien.
