Kas tie KASP savanoriai ir kodėl jie tai daro?
Turbūt daugelis esate girdėję apie Krašto apsaugos savanorių pajėgas arba tiesiog KASP. Gal net matėte juos per kokias nors šventes žygiuojant, o gal jūsų pažįstamas ar draugas jau yra savanorių gretose? Bet kas iš tikrųjų motyvuoja žmones aukoti savo laisvalaikį, savaitgalius ir atostogas tam, kad mokytųsi karinio parengimo? Ir ar už tai bent kažką moka?
KASP – tai tikrai ne eilinė organizacija. Čia susirenka visai įvairių žmonių: studentai, IT specialistai, mokytojai, verslininkai, net gydytojai. Visi jie turi vieną bendrą bruožą – noras prisidėti prie Lietuvos saugumo ir būti pasiruošusiems bet kokiai situacijai. Skamba gal ir patetiškai, bet realybė tokia, kad po 2014 metų įvykių Ukrainoje ir ypač po 2022-ųjų, savanorių skaičius Lietuvoje išaugo kelis kartus.
Žmonės įstoja į KASP dėl įvairiausių priežasčių. Vieni nori įgyti praktinių įgūdžių, kurie gali praversti ekstremaliose situacijose. Kiti tiesiog jaučia pareigą savo šaliai. Dar kiti – ieško naujos patirties, komandinio darbo, o gal tiesiog nori išbandyti save fiziškai ir psichologiškai. Taip, čia tikrai ne vien apie pinigus.
Kiek iš tikrųjų moka savanoriams?
Gerai, dabar prie konkretybių. Jei manote, kad savanoriai dirba visiškai nemokamai, tai ne visai tiesa. Nors KASP ir yra savanoriška organizacija, valstybė vis tik kompensuoja dalį laiko ir pastangų.
Už dalyvavimą mokymuose savanoriams mokamas dienpinigis. 2024 metais šis dienpinigis siekia apie 20-30 eurų per dieną, priklausomai nuo mokymo tipo ir trukmės. Tai reiškia, kad jei savaitgalį dalyvaujate dviejų dienų mokymuose, galite tikėtis apie 40-60 eurų. Ne kažin koks turtas, bet bent jau padeda padengti transporto išlaidas ir kitus smulkius dalykus.
Be to, už dalyvavimą ilgesnėse stovyklose ar pratybose mokama šiek tiek daugiau. Pavyzdžiui, vasaros stovykla, trunkanti 10-14 dienų, gali atnešti kelias šimtus eurų. Čia jau įskaičiuotas ir maitinimas, ir apgyvendinimas, ir visa kita.
Svarbu paminėti, kad savanoriai taip pat gauna tam tikras lengvatas. Pavyzdžiui, nemokamą medicininę apžiūrą, draudimą mokymo metu, uniformą ir visą reikalingą ekipuotę. Jei suskaičiuotume visų šių dalykų vertę, išeitų, kad valstybė į vieną savanorį per metus investuoja tikrai nemažai.
Ar galima iš to pragyventi?
Atsakymas trumpas – ne. KASP nėra darbas, ir niekas taip į tai nežiūri. Tai veikla, kurią žmonės derina su savo pagrindine veikla – darbu, studijomis ar verslu. Savanoriai paprastai skiria KASP apie 24-48 dienas per metus, o tai reiškia maždaug vieną savaitgalį per mėnesį.
Jei suskaičiuotume, tai per metus savanorys gali gauti apie 500-1000 eurų kompensacijų, priklausomai nuo to, kaip aktyviai dalyvauja mokymuose. Tai tikrai ne pajamos, iš kurių galima gyventi, bet geras priedas prie pagrindinio atlyginimo.
Tačiau čia svarbu suprasti vieną dalyką – žmonės į KASP neina dėl pinigų. Jei kas nors jums pasakys, kad įstojo į savanorius tik dėl tų kelių dešimčių eurų per savaitgalį, greičiausiai meluoja arba nesupranta, apie ką kalba. Yra daug lengvesnių būdų užsidirbti tokią sumą.
Tikroji motyvacija: kodėl žmonės lieka?
Dabar prie įdomesnės dalies. Jei ne pinigai, tai kas? Kodėl žmonės, turėdami normalų darbą ir asmeninį gyvenimą, pasirenka praleisti savaitgalius miške su automatu rankose vietoj to, kad ramiai ilsėtųsi namuose?
Pirma, tai bendruomenė. KASP būriai dažnai tampa kaip antra šeima. Kai kartu su žmonėmis pereini per sunkius fizinio ir psichologinio parengimo iššūkius, užsimezga tikrai stiprūs ryšiai. Čia ne tas pats, kas biure su kolegomis kavą gerti – čia realus komandinis darbas, kur vienas nuo kito priklausai.
Antra, tai asmeninis tobulėjimas. Kur dar civiliniame gyvenime išmoksi šaudyti, orientuotis miške, suteikti pirmąją medicininę pagalbą ekstremaliose sąlygose ar vadovauti žmonių grupei streso situacijoje? Šie įgūdžiai ne tik įdomūs, bet ir praktiškai naudingi. Beje, daugelis darbdavių labai vertina KASP patirtį CV – tai rodo atsakomybę, discipliną ir gebėjimą dirbti komandoje.
Trečia, tai tikslo jausmas. Gyvename laikais, kai daugelis jaučiasi tarsi krumpliaratis sistemoje. KASP suteikia aiškų tikslą – tu prisidedi prie savo šalies saugumo. Tai ne abstrakti idėja, o konkretus dalykas. Ypač dabar, kai geopolitinė situacija tokia, kokia yra.
Kokios dar yra privilegijos ir lengvatos?
Be tų dienpinigių, apie kuriuos jau kalbėjome, savanoriai gauna ir kitokių „bonusų”. Pavyzdžiui, jei esi studentas, kai kuriuose universitetuose gali gauti papildomų balų už KASP veiklą arba net atidėti egzaminus, jei jie sutampa su pratybomis.
Savanoriai taip pat turi teisę į papildomas atostogų dienas darbe – darbdavys privalo suteikti iki 30 kalendorinių dienų per metus KASP veiklai. Ir taip, šios dienos yra apmokamos! Tai reiškia, kad jūsų darbdavys moka jums atlyginimą už tas dienas, kai esate pratybose, o papildomai dar gaunate ir dienpinigius iš KASP.
Dar vienas malonus dalykas – nemokamas transportas. Vykstant į mokymus, dažnai organizuojamas bendras transportas, arba kompensuojamos kelionės išlaidos. Taip pat nemokamas maitinimas mokymo metu – ir ne kažkoks sausas maistas, o normalūs karšti pietūs.
Savanoriai gauna ir nemokamą gyvybės bei sveikatos draudimą visam KASP narystės laikui. Tai gana svarbu, nes mokymų metu vis tik yra tam tikra rizika. Be to, jei per mokymus patirtumėte traumą, visas gydymas būtų apmokamas.
Ar verta įstoti tik dėl pinigų?
Tiesiai pasakius – ne. Jei jūsų vienintelis tikslas yra užsidirbti pinigų, yra šimtai geresnių variantų. Galite dirbti kurjeriu, padavėju, freelance’eriu – ir uždirbsite daugiau, su mažiau fizinių ir psichologinių iššūkių.
KASP reikalauja rimto įsipareigojimo. Tai ne tik tie savaitgaliai, kai vykstate į mokymus. Tai ir fizinis pasirengimas – reikia palaikyti formą, nes testai būna reguliariai. Tai ir teoriniai mokymai, kuriuos kartais reikia išlaikyti. Tai ir atsakomybė – jei įsipareigojote dalyvauti pratybose, negalite tiesiog neateiti, nes turite geresnių planų.
Bet jei jus domina asmeninis augimas, nauja patirtis, stipri bendruomenė ir galimybė realiai prisidėti prie šalies saugumo – tada taip, verta. O tie pinigai, kuriuos gaunate, yra tiesiog malonus priedas, kuris parodo, kad valstybė vertina jūsų laiką ir pastangas.
Kaip atrodo tipinė savanorio savaitė?
Kad geriau suprastumėte, apie ką kalba, papasakosiu, kaip atrodo įprasto savanorio gyvenimas. Tarkime, Jūratė, 25 metų, dirba IT kompanijoje ir yra KASP narė jau antrus metus.
Įprastą darbo savaitę ji dirba savo darbą kaip ir visi kiti. Gal kartą per savaitę vakarais pasidaro kokį nors fizinį treniruotę – bėgioja ar eina į sporto salę, nes reikia palaikyti formą. Kartą per mėnesį būna būrio susirinkimas – paprastai vakarais, trunka kokias dvi valandas. Ten aptariami artimiausi planai, kartojama teorija, gal būna kokia nors paskaita.
Vieną savaitgalį per mėnesį Jūratė vyksta į mokymus. Tai gali būti šaudymo pratybos, taktiniai mokymai, medicinos kursas ar kažkas kita. Išvyksta penktadienio vakarą, grįžta sekmadienio vakare. Už šį savaitgalį gauna apie 50 eurų dienpinigių, o pirmadienį eina į darbą kaip įprasta (nors kartais šiek tiek pavargusi).
Vasarą Jūratė pasiima dvi savaites atostogų iš darbo ir vyksta į KASP vasaros stovyklą. Čia intensyvūs mokymai, bet ir gera patirtis, naujų žmonių pažintys. Už šias dvi savaites gauna apie 300-400 eurų kompensacijos, o darbdavys moka jai įprastą atlyginimą už tas atostogų dienas.
Taigi matote – KASP nesudaro viso Jūratės gyvenimo, bet yra svarbi jo dalis. Ji neturi atsisakyti savo karjeros ar asmeninio gyvenimo, bet turi sugebėti viską suderinti.
Ką savanoriai apie tai sako patys?
Kalbėjausi su keliais KASP nariais, ir štai ką jie pasakė. Matas, 22 metų studentas: „Aš čia ne dėl pinigų tikrai. Tie 20 eurų per dieną – tai tik simbolinis dalykas. Bet patirtis, kurią gaunu, yra neįkainojama. Išmokau vadovauti žmonėms, priimti sprendimus spaudimo situacijose. Tai labai praverčia ir studijose, ir būsimoje karjeroje.”
Rasa, 28 metų, dirba mokytoja: „Man KASP – tai būdas išeiti iš komforto zonos. Darbe esu įpratusi prie rutinos, o čia kiekvieną kartą nauji iššūkiai. Be to, bendruomenė nuostabi. Turiu draugų iš visai skirtingų sričių – nuo verslininkų iki medikų. Tai labai praturtina gyvenimą.”
Tomas, 35 metų, IT specialistas: „Pradžioje žmona manė, kad esu pamišęs – kam man to reikia? Bet dabar ji pati didžiausia mano palaikytoja. Mato, kaip pasikeitė mano požiūris į gyvenimą, kaip tapau drąsesnis ir labiau pasitikintis savimi. O dėl pinigų – tai tiesiog kompensuoja benzino išlaidas ir tiek.”
Kas laukia ateityje: ar situacija keisis?
Lietuvos vyriausybė vis dažniau kalba apie tai, kad reikia didinti KASP patrauklumą. Yra diskusijų dėl didesnių kompensacijų, daugiau lengvatų, geresnės ekipuotės. Tai logiška – jei norime turėti stiprias savanorių pajėgas, reikia į jas investuoti.
Kalbama apie tai, kad ateityje dienpinigiai galėtų būti didinami iki 40-50 eurų per dieną. Taip pat svarstoma galimybė savanoriams suteikti daugiau mokesčių lengvatų arba net tam tikrą bazinį mėnesinį atlyginimą už pasiruošimą. Bet kol kas tai tik planai ir diskusijos.
Svarbu suprasti, kad KASP modelis yra unikalus – tai ne profesionali kariuomenė, bet ir ne visiškai savanoriška veikla be jokių kompensacijų. Tai kažkas per vidurį, ir rasti tą pusiausvyrą nėra lengva. Per daug sumokėjus, gali pritraukti ne tų žmonių, kurie ateina tik dėl pinigų. Per mažai – žmonės gali neturėti motyvacijos skirti tiek laiko ir pastangų.
Bet viena aišku – KASP populiarumas auga. Jei prieš dešimtmetį savanorių buvo apie 5000, tai dabar jų skaičius viršija 20000. Ir didžioji dalis šių žmonių lieka ne dėl pinigų, o dėl to, ką KASP jiems suteikia – tikslą, bendruomenę ir asmeninį augimą.
Taigi verta ar ne?
Grįžtant prie pagrindinio klausimo – ar KASP verta dėl atlyginimo? Ne, jei žiūrite tik į pinigus. Taip, jei vertinate visumą – patirtį, įgūdžius, bendruomenę ir galimybę prisidėti prie kažko didesnio nei tik jūs patys.
Tie keli šimtai eurų per metus tikrai nėra priežastis aukoti savaitgalius ir atostogas. Bet jei jau nusprendėte įstoti į KASP dėl kitų priežasčių, tai šios kompensacijos yra malonus priedas, kuris rodo, kad valstybė vertina jūsų indėlį.
Galiausiai, kiekvienas turi nuspręsti pats. KASP tikrai ne visiems – reikia fizinio ir psichologinio pasirengimo, laiko valdymo įgūdžių ir noro mokytis. Bet jei jaučiate, kad tai jums, nepamirškite, kad šalia asmeninės naudos gausite ir finansinę kompensaciją. Gal ne tokią, iš kurios galėtumėte pragyventi, bet pakankamai, kad padengtumėte išlaidas ir jaustumėte, kad jūsų laikas yra vertinamas.
Ir kas žino – gal ateityje savanorių statusas ir kompensacijos taps dar patrauklesnės. Bet net ir dabar, žiūrint į tuos tūkstančius žmonių, kurie aktyviai dalyvauja KASP veikloje, aišku, kad motyvacija yra daug gilesnė nei tik pinigai. Ir galbūt būtent tai ir daro šią sistemą tokią stiprią.
