Kai mokykla baigiasi, mokymasis tik prasideda
Prisimeni tą jausmą, kai skamba paskutinis skambutis ir tu išleki pro mokyklos duris lyg iš narvo ištrūkęs paukštis? Galvoji – pagaliau laisvas, jokio mokymosi, jokių užduočių. Bet štai paradoksas: būtent tada, kai nėra jokio privalomo tvarkaraščio, daugelis žmonių išmoksta pačių svarbiausių dalykų gyvenime.
Neformaliojo mokymosi sąvoka skamba gal kiek akademiškai, bet iš tikrųjų tai yra tiesiog viskas, ko išmoksti ne sėdėdamas suole ir klausydamas mokytojo. Tai gali būti vasaros stovykla, kur pirmą kartą išmokai dirbti komandoje su visiškai nepažįstamais žmonėmis. Arba YouTube kanalas, per kurį išmokai groti gitara. Arba savanorystė vietiniame gyvūnų prieglaudoje, kur supratai, kad turi kantrybės ir empatiją, apie kurią nė nenutuokei.
Ir tai nėra kažkoks antraeilis mokymasis – tai mokymasis, kuris dažnai formuoja tave kaip žmogų labiau nei bet kuris egzaminas.
Kodėl formalus išsilavinimas nepasakoja viso paveikslo
Nenoriu čia pulti mokyklos – ji tikrai reikalinga ir duoda pagrindą. Bet būkime sąžiningi: sistema yra sukurta taip, kad visi išeitų su daugmaž vienodais žinių paketais. Matematika, lietuvių kalba, istorija, biologija – viskas svarbu, bet viskas labai standartizuota.
Problema ta, kad gyvenimas nėra standartizuotas. Darbdaviai šiandien kalba apie tai, kad jiems trūksta žmonių, kurie moka bendrauti, spręsti problemas kūrybiškai, prisitaikyti prie naujų situacijų, vadovauti kitiems. Ir čia atsiranda tas keistas atotrūkis – mokykla išmoko atsakyti į klausimus, kurių atsakymai jau žinomi, bet gyvenimas dažniausiai pateikia klausimus, į kuriuos nėra vieno teisingo atsakymo.
Europos Komisijos tyrimai rodo, kad darbdaviai vis dažniau vertina vadinamuosius „soft skills” – minkštuosius įgūdžius – lygiai taip pat, o kartais net labiau nei formalius diplomus. Ir šie įgūdžiai dažniausiai ateina ne iš klasės, o iš patirties.
Neformaliojo mokymosi formos – jų yra daugiau nei manai
Kai žmonės girdi „neformaliojo mokymosi”, dažnai galvoja apie kažkokius kursus ar seminarus. Bet tai yra tik vienas gabalas iš daug didesnės mozaikos. Pažiūrėkime, kas iš tikrųjų patenka į šią kategoriją:
Savanorystė – tai turbūt vienas galingiausių mokymosi įrankių, kurį dažnai nuvertiname. Kai savanorauji, tu ne tik darai gerą darbą – tu mokiesi organizuoti savo laiką, bendrauti su skirtingais žmonėmis, spręsti realias problemas su ribotais ištekliais. Lietuvoje veikia daugybė organizacijų – nuo „Maisto banko” iki aplinkosaugos iniciatyvų – kur galima rasti sau artimą sritį.
Jaunimo organizacijos ir klubai – skautai, jaunimo tarybos, debatų klubai, moksleivių parlamentas. Čia išmoksti to, ko mokykla beveik nemoko: kaip vesti susirinkimą, kaip įtikinti kitus savo idėja, kaip organizuoti renginį nuo nulio.
Online kursai ir platformos – Coursera, edX, Khan Academy, Duolingo, Skillshare. Šiandien gali išmokti beveik bet ko nemokamai arba už simbolinę kainą. Programavimas, dizainas, užsienio kalbos, finansų pagrindai – viskas pasiekiama.
Stovyklos ir tarptautiniai mainai – Erasmus+ programa, tarptautinės jaunimo stovyklos, kalbų stovyklos. Čia ne tik pramoksti kalbos ar įgauni naujų žinių – tu išmoksti gyventi su skirtingais žmonėmis, suprasti kitas kultūras ir, svarbiausia, supranti save kitoje aplinkoje.
Hobiai ir asmeniniai projektai – pradėjai savo podcast’ą? Augini daržą? Fotografuoji ir talpini nuotraukas Instagram? Tai irgi mokymasis. Nuoseklumas, kūrybiškumas, gebėjimas priimti kritiką – visa tai ateina per hobius.
Erasmus+ ir kitos programos – nemokama bilietė į pasaulį
Jei dar nesi girdėjęs apie Erasmus+ jaunimui skirtą dalį – dabar laikas susipažinti. Daugelis žino Erasmus kaip studentų mainų programą, bet yra ir atskira dalis, skirta jaunimui iki 30 metų, kuri neturi nieko bendra su universitetais.
Jaunimo mainai – tai projektai, kur grupė jaunuolių iš skirtingų šalių susitinka vienoje vietoje kelioms dienoms ar savaitei, dirba kartu prie kokios nors temos, mokosi vieni iš kitų. Kelionė, apgyvendinimas, maitinimas – visa tai finansuojama. Tau reikia tik noro dalyvauti ir galbūt nedidelės kišenpinigių dalies.
Kaip rasti tokias galimybes? Štai keletas praktinių žingsnių:
- Apsilankyk jaunimoeramus.lt – čia rasite aktualią informaciją apie programas Lietuvoje
- Susisiek su savo miesto ar rajono jaunimo centru – jie dažnai koordinuoja tokius projektus
- Pažiūrėk į SALTO platformą – ten skelbiami projektai iš visos Europos
- Prisijunk prie jaunimo organizacijų, kurios reguliariai dalyvauja tarptautiniuose projektuose
Žmonės, kurie dalyvavo tokiuose mainuose, dažnai sako, kad tai buvo viena gyvenimą keičiančių patirčių. Ne todėl, kad išmoko kažkokių konkrečių faktų, o todėl, kad suprato – pasaulis yra daug didesnis ir įvairesnis nei jų kasdienybė.
Kaip neformaliojo mokymosi patirtis virsta kažkuo apčiuopiamu
Gerai, bet gal galvoji – tai gražu ir visu tuo, bet kaip tai padės man gauti darbą ar patekti į universitetą? Labai teisėtas klausimas.
Pirma, daugelis universitetų Lietuvoje ir užsienyje jau seniai žiūri ne tik į pažymių vidurkį. Motyvacinis laiškas, papildoma veikla, savanorystė, tarptautinė patirtis – visa tai skaičiuojama. Kai du kandidatai turi panašius pažymius, bet vienas aktyviai dalyvavo jaunimo organizacijose, o kitas – ne, spėk, kuriam pirmenybė.
Antra, yra oficialus būdas dokumentuoti neformaliojo mokymosi patirtį – tai vadinamas Youthpass sertifikatas. Jei dalyvauji Erasmus+ projekte, gali gauti šį dokumentą, kuris pripažįstamas visoje Europoje. Jame aprašoma, kokioje veikloje dalyvavai ir kokius įgūdžius įgijei. Tai nėra diplomas, bet tai yra oficialus patvirtinimas, kurį galima pridėti prie CV.
Trečia – ir tai gal svarbiausia – neformaliojo mokymosi patirtys suteikia tau istorijų. O istorijos yra tai, kas išskiria tave iš minios. Kai per darbo pokalbį klausia „papasakokite apie situaciją, kai turėjote spręsti sudėtingą problemą komandoje” – žmogus, kuris organizavo tarptautinį jaunimo projektą, turės ką pasakyti. Žmogus, kuris tik mokėsi, turės kur kas sunkiau.
Praktinis vadovas: kaip pradėti, jei nežinai nuo ko
Teorija – gerai, bet praktika – geriau. Jei skaitai šitą ir galvoji „skamba įdomiai, bet nežinau kaip pradėti” – štai konkretus veiksmų planas:
1 žingsnis: Suprask, kas tau įdomu. Tai skamba banaliai, bet daugelis žmonių pradeda nuo to, kas „atrodo gerai CV”, o ne nuo to, kas jiems tikrai patinka. Problema ta, kad jei veikla neįdomi, greitai metsi. Pagalvok – kas tave užveda? Gyvūnai, technologijos, menas, aplosauga, sportas, politika? Nuo to pradėk.
2 žingsnis: Rask vietinę bendruomenę. Kiekvienoje veikloje yra žmonių, kurie ja domisi. Ieškokite Facebook grupių, Instagram paskyrų, vietinių klubų. Susisiek su jaunimo centru savo mieste – jie žino, kas vyksta.
3 žingsnis: Pradėk mažai. Nereikia iš karto registruotis į mėnesio trukmės savanorystės programą kitoje šalyje. Pradėk nuo vieno renginio, vienos dienos savanorystės, vieno susitikimo. Pamatyk, ar tai tau tinka.
4 žingsnis: Dokumentuok viską. Fotografuok, rašyk dienoraštį, saugok sertifikatus. Po metų ar dvejų norėsi turėti įrodymų to, ką veikei. CV be dokumentacijos – tik žodžiai.
5 žingsnis: Reflektuok. Tai gal keisčiausias patarimas, bet vienas svarbiausių. Po kiekvienos patirties paklausk savęs: ko išmokau? Kas buvo sunku? Kas nustebino? Žmonės, kurie reflektuoja savo patirtis, mokosi iš jų daug greičiau nei tie, kurie tiesiog „eina per gyvenimą”.
Kai neformaliojo mokymosi patirtis tampa gyvenimo dalimi
Yra kažkas labai gražaus tame, kaip neformaliojo mokymosi patirtys kaupiasi laikui bėgant. Vienas seminaras gali atvesti prie naujo draugo, tas draugas gali pakviesti į projektą, tas projektas gali atverti duris į galimybę, apie kurią niekada nebūtum svajojęs.
Tai nėra romantizavimas – tai tiesiog taip veikia gyvenimas. Galimybės ateina per žmones ir patirtis, o ne per pažymių knygelę. Žinoma, pažymiai svarbūs, bet jie yra tik vienas iš daugelio veiksnių.
Svarbiausia, ką neformaliojo mokymosi patirtys duoda – tai pasitikėjimas savimi. Kai žinai, kad sugebėjai organizuoti renginį, bendrauti su žmonėmis iš penkių skirtingų šalių, išspręsti konfliktą komandoje ar išmokti naują įgūdį be jokio mokytojo – tu žinai, kad gali. Ir tas žinojimas yra dalykas, kurio niekas negali iš tavęs atimti.
Taigi, jei dar neesi pasinėręs į neformaliojo mokymosi pasaulį – gal laikas? Ne todėl, kad taip reikia, ne todėl, kad tai gerai atrodo CV, o todėl, kad gyvenimas yra per trumpas, kad mokytis tik iš vadovėlių. Pasaulis yra pilnas žmonių, patirčių ir galimybių – ir dauguma jų laukia ne mokyklos koridoriuose, o kur kas įdomesnėse vietose.
