Kai realybė tampa per maža
Prisimeni tą jausmą, kai pirmą kartą užsidėjai VR akinius ir staiga atsidūrei visiškai kitoje vietoje? Arba kai išgirdai apie žmones, kurie parduoda virtualius sklypus už realius milijonus ir pagalvojai – ar tai rimtai? Ateities technologijos jau nebėra kažkur toli horizonte. Jos čia, jos keičia tai, kaip mes dirbame, žaidžiame, bendraujame ir net suprantame, kas yra nuosavybė.
Šiame straipsnyje pakalbėsime apie dvi didžiausias technologijų bangas, kurios jau dabar formuoja mūsų ateitį – virtualius pasaulius ir blokų grandines. Ne taip, kaip tai daro technologijų žurnalai su neįmanomais terminais, o taip, kaip draugas paaiškintų per kavą.
Virtualūs pasauliai – ne tik žaidimų reikalas
Daugelis žmonių, išgirdę „virtualus pasaulis”, iškart galvoja apie „Minecraft” arba „Roblox”. Ir nors tai tikrai yra virtualūs pasauliai, viskas yra daug platesnė sąvoka nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.
Metaversas – žodis, kurį „Meta” (anksčiau žinoma kaip „Facebook”) pavertė beveik juokingu dėl per didelio reklamavimo – iš esmės reiškia nuolatinę, tarpusavyje sujungtą skaitmeninę erdvę, kurioje žmonės gali gyventi antrą gyvenimą. Dirbti, pirkti, susitikti su draugais, eiti į koncertus, mokytis. Skamba kaip fantastikos filmas? Platformos kaip „Decentraland”, „The Sandbox” ir „Horizon Worlds” tai jau daro dabar.
Štai konkretus pavyzdys: 2021 metais virtualus sklypas „Decentraland” platformoje buvo parduotas už 2,4 milijono dolerių. Žmogus nusipirko žemę, kurios fiziškai nėra. Ir tai nėra vienintelis toks atvejis – virtualaus nekilnojamojo turto rinka tuo metu viršijo 500 milijonų dolerių per metus. Žinoma, nuo tada rinka kiek atvėso, bet principas liko tas pats – žmonės mato vertę skaitmeninėje erdvėje.
Kodėl tai svarbu jaunimui? Nes jūs esate pirmoji karta, kuri augo su skaitmeniniais tapatumais. Jūsų „avatar” žaidime, jūsų profiliai socialiniuose tinkluose – tai jau yra skaitmeninė tapatybė. Virtualūs pasauliai tiesiog eina toliau ir sako: o ką, jei ta skaitmeninė erdvė būtų tokia pat reali ir svarbi kaip fizinė?
Blokų grandinė – ne tik Bitcoin
Gerai, čia reikia sustoti ir išsiaiškinti vieną dalyką, nes dauguma žmonių supainioja blokų grandinę su kriptovaliutomis. Bitcoin yra vienas iš blokų grandinės technologijos panaudojimo būdų – bet pati technologija yra kur kas platesnė.
Paprastai tariant: blokų grandinė yra decentralizuota duomenų bazė, kurioje informacija saugoma blokuose, sujungtuose į grandinę, ir kuri yra paskirstyta per tūkstančius kompiuterių visame pasaulyje. Svarbiausia savybė – niekas vienas negali jos kontroliuoti ar pakeisti įrašų. Kai kažkas užrašyta blokų grandinėje, tai lieka ten amžinai ir visi gali tai patikrinti.
Praktiškai tai reiškia štai ką:
- Skaidrumas be tarpininkų. Įsivaizduok, kad perki bilietą į koncertą tiesiogiai iš organizatoriaus, be „Ticketmaster” komisinių. Blokų grandinė gali tai padaryti įmanomą.
- Tikra skaitmeninė nuosavybė. NFT (non-fungible tokens) – daug kritikuoti, bet iš esmės jie sprendžia realią problemą: kaip įrodyti, kad skaitmeninis daiktas priklauso tau.
- Sutartys be advokatų. Išmaniosios sutartys (smart contracts) automatiškai vykdo sąlygas, kai jos įvykdomos. Parduodi namą – pinigai pervedami automatiškai, kai dokumentai pasirašyti.
Žinoma, blokų grandinė nėra stebuklingas sprendimas viskam. Ji turi savo problemų – energijos suvartojimas, greitis, sudėtingumas. Bet kaip technologinis principas ji keičia tai, kaip mes galvojame apie pasitikėjimą ir nuosavybę skaitmeniniame pasaulyje.
Kur šie du pasauliai susitinka
Čia tampa tikrai įdomu. Virtualūs pasauliai ir blokų grandinė kartu sukuria kažką, ko anksčiau nebuvo – tikrą skaitmeninę ekonomiką su tikra nuosavybe.
Problema su senais virtualiais pasauliais (kaip „Second Life” ar net „World of Warcraft”) buvo ta, kad viskas, ką tu ten turėjai, priklausė kompanijai. Jei kompanija nusprendžia uždaryti serverius – viskas dingsta. Tavo virtualus namas, tavo retų daiktų kolekcija, tavo skaitmeniniai drabužiai – viskas. Nes tu niekada tikrai neturėjai tų daiktų, tu tik turėjai licenciją juos naudoti.
Blokų grandinė tai keičia. Kai virtualus daiktas yra NFT blokų grandinėje, jis tikrai priklauso tau. Kompanija gali uždaryti savo platformą, bet tavo turtas lieka blokų grandinėje. Teoriškai galėtum jį perkelti į kitą platformą arba tiesiog parduoti.
Žaidimas „Axie Infinity” tapo fenomenu, ypač Filipinuose, kur žmonės uždirbo realius pinigus žaisdami – augindami virtualius gyvūnus ir juos parduodami. Tai skamba keistai, bet iš esmės tai yra skaitmeninė ekonomika veikianti realiame gyvenime. Žinoma, burbulas sprogo ir daugelis prarado pinigus, bet principas liko – žaidimas gali būti darbas, o virtualūs daiktai – tikras turtas.
Realios galimybės, realios rizikos
Būkime sąžiningi – ne viskas čia yra rožinė ateitis. Yra daug problemų, apie kurias reikia kalbėti atvirai.
Aplinkosauginis klausimas. Bitcoin ir kitos „proof of work” kriptovaliutos sunaudoja milžiniškus kiekius elektros energijos. Vienas Bitcoin sandoris sunaudoja tiek energijos, kiek vidutinis amerikiečių namų ūkis per 70 dienų. Tai yra rimta problema, ir negalima jos ignoruoti. Tiesa, „Ethereum” perėjo prie „proof of stake” sistemos, kuri sunaudoja 99,95% mažiau energijos – tai rodo, kad problemos sprendžiamos.
Sukčiavimas ir reguliavimo vakuumas. Kriptovaliutų ir NFT erdvė yra pilna sukčių. „Rug pull” – kai kūrėjai surenka pinigus ir dingsta – yra tikra problema. Jei kažkas žada garantuotą grąžą arba „unikalią galimybę”, kuri baigiasi rytoj – bėk. Tai klasikiniai sukčiavimo požymiai.
Prieigos nelygybė. Virtualūs pasauliai ir blokų grandinė reikalauja gerų įrenginių, greito interneto ir tam tikrų žinių. Tai reiškia, kad ši technologinė revoliucija gali dar labiau padidinti atotrūkį tarp tų, kurie turi prieigą, ir tų, kurie neturi.
Psichologiniai klausimai. Kai virtualus pasaulis tampa patrauklesnis nei realus, kada tai tampa problema? Japonijoje jau dabar yra žmonių, kurie gyvena beveik išimtinai skaitmeninėje erdvėje. Tai nėra vien tik technologijų klausimas – tai yra psichikos sveikatos klausimas.
Kaip tai veiks tavo karjerą ir gyvenimą
Čia pereisime prie praktikos, nes teorija be praktikos yra tiesiog gražūs žodžiai.
Jei tu šiandien esi studentas ar tik pradedi savo karjerą, štai keletas dalykų, kuriuos verta žinoti:
Blokų grandinės kūrėjai yra vieni geriausiai apmokamų IT specialistų. „Solidity” (Ethereum išmaniosioms sutartims) ir „Rust” (Solana blokų grandinei) programavimo kalbos yra labai paklausios. Jei turi polinkį į programavimą – tai verta ištirti. Yra daugybė nemokamų išteklių: „CryptoZombies” moko „Solidity” per žaidimą, „Buildspace” turi puikius kursus pradedantiesiems.
Skaitmeninis menas ir dizainas virtualiai erdvei. Virtualūs pasauliai reikalauja milžiniško kiekio turinio – aplinkų, avatarų, daiktų, pastatų. 3D modeliavimas, tekstūrų kūrimas, animacija – tai įgūdžiai, kurie bus vis labiau paklausūs. „Blender” yra nemokama ir labai galinga programa pradėti.
Bendruomenių valdymas ir Web3 marketingas. Kiekvienas blokų grandinės projektas turi „Discord” serverį ir bendruomenę, kuria reikia rūpintis. Tai yra darbas, ir už jį mokama. Jei esi komunikabilus ir supranti šią erdvę – tai gali būti tavo niša.
Teisė ir reguliavimas. Kai technologijos lenkia įstatymus, reikia žmonių, kurie padės sukurti taisykles. Blokų grandinės teisė yra nauja ir labai paklausus specializacijos sritis.
Praktinis patarimas: prieš investuodamas pinigus, investuok laiką. Sukurk nemokamą piniginę (wallet) kaip „MetaMask”, išbandyk „Ethereum” testiniame tinkle (nemokamai), pabandyk nusipirkti kokį nors pigų NFT tiesiog norėdamas suprasti procesą. Žinios yra geriausia investicija šioje erdvėje.
Lietuva ir Baltijos regionas šiame kontekste
Galbūt galvoji – na gerai, tai vyksta kažkur Silicio slėnyje ar Azijoje, bet ne čia. Klysti.
Lietuva yra viena pažangiausių šalių finansinių technologijų srityje Europoje. Vilnius yra tapęs rimtu fintech centru – čia yra daugiau nei 200 fintech kompanijų, ir daugelis jų dirba su blokų grandine. Lietuvos bankas buvo vienas pirmųjų centrinių bankų Europoje, kuris aktyviai tyrinėjo skaitmenines valiutas.
Estija – mūsų kaimynė – yra dar toliau. Jų e-rezidentūros programa, paremta blokų grandinės principais, leidžia žmonėms iš viso pasaulio kurti Europos bendroves visiškai skaitmeniškai. Tai yra realus, veikiantis blokų grandinės panaudojimas valstybės lygyje.
Vilniuje ir Kaune vyksta reguliarūs „hackathon” renginiai, susitikimai ir konferencijos blokų grandinės tema. „Blockchain Centre Vilnius” yra vienas aktyvesnių tokios bendruomenės centrų regione. Jei nori susipažinti su šia erdve gyvai – tai puiki vieta pradėti.
Kai skaitmeninis ir fizinis pasaulis susilies
Galiausiai – kur visa tai veda? Koks yra galutinis paveikslas?
Tikriausiai ne tas dramatiškas metaversas, kurį „Meta” bandė parduoti su savo keistais avatarais be kojų. Realybė bus subtilesnė ir labiau integruota. Jau dabar „augmented reality” (papildyta realybė) leidžia mums matyti skaitmeninę informaciją ant fizinio pasaulio – „Pokemon Go” buvo tik pradžia. „Apple Vision Pro” akiniai rodo, kur einama: ne į atskirą virtualų pasaulį, o į skaitmeninio ir fizinio persipynimą.
Blokų grandinė taps nematoma infrastruktūra – kaip interneto protokolai, kurių mes nematome, bet kurie veikia po viskuo. Kada paskutinį kartą galvojai apie TCP/IP protokolą naudodamas „Instagram”? Taip pat bus ir su blokų grandine – ji veiks fone, tvarkydama nuosavybę, tapatybę ir sandorius, o mes tiesiog naudosimės rezultatais.
Virtualūs pasauliai taps vis svarbesniais ne kaip pabėgimas nuo realybės, o kaip papildoma erdvė socialiniams ryšiams, darbui ir kūrybai. Jau dabar nemažai kompanijų veda susitikimus VR erdvėje, ypač po pandemijos, kai nuotolinis darbas tapo norma.
Svarbiausia, ką reikia suprasti: šios technologijos nėra atsakymai į visus klausimus. Jos yra įrankiai. Ir kaip bet kuris įrankis, jų vertė priklauso nuo to, kaip mes juos naudojame. Galime naudoti blokų grandinę, kad sukurtume skaidresnes ir teisingesnes sistemas. Galime naudoti virtualius pasaulius, kad sujungtume žmones, kurie kitaip niekada nesusitiktų. Arba galime naudoti juos spekuliacijai, sukčiavimui ir pabėgimui nuo realybės.
Pasirinkimas, kaip visada, yra mūsų. Ir jūsų karta – pirmoji, kuri augo su išmaniaisiais telefonais rankose – turbūt geriau nei bet kas kitas supranta, kad technologija yra tiek gera, kiek geri yra žmonės, kurie ją naudoja. Todėl svarbiausia ne išmokti visus techninius terminus, o išmokti kritiškai mąstyti apie tai, ką šios technologijos siūlo, ko jos kainuoja ir kuo jos gali tapti, jei mes aktyviai dalyvausime formuojant jų ateitį – o ne tik stebėsime iš šono.
