Kodėl Norvegija turėtų būti tavo bucket list’e
Gerai, prisipažinsiu – kai pirmą kartą pamačiau Norvegijos fjordų nuotraukas Instagrame, pamaniau, kad tai kažkoks Photoshop’o šedevras. Rimtai, kaip gamta gali būti TOKIA graži? Bet kai pagaliau nusipirkau bilietą ir išvykau, supratau, kad realybė pranoksta bet kokias nuotraukas. Norvegija – tai ne tik tie garsieji fjordai (nors jie tikrai vertos dėmesio), bet ir šiaurės pašvaistė, vikingų istorija, modernūs miestai ir… taip, labai brangus alus. Bet apie viską iš eilės.
Planuojant kelionę į Norvegiją, pirmiausia reikia suprasti, kad tai nėra ta šalis, kur gali nusipirkti last minute bilietą ir tikėtis, kad viskas susiklostys savaime. Čia reikia planavimo, biudžeto (rimto biudžeto!) ir supratimo, ką tiksliai nori pamatyti. Nes Norvegija yra DIDŽIULĖ, o atstumas tarp įdomių vietų gali būti didesnis nei visa Lietuva.
Kada važiuoti: vasara ar žiema?
Čia prasideda pats smagiausias klausimas, nes atsakymas priklauso nuo to, ko ieškai. Vasarą (birželis-rugpjūtis) Norvegijoje patirsai tą legendinį vidurnakčio saulę – saulė tiesiog nesileidžia. Skamba keistai? Yra keista. Pirmą naktį bandžiau užmigti 23 val., o už lango švietė kaip vidurdienį. Teko nusipirkti miego kaukę.
Vasara ideali žygeiviams ir tiems, kas nori tyrinėti fjordus laivu. Oras šiltesnis (nors „šiltas” Norvegijoje reiškia kokius 15-20 laipsnių), visos turistinės trasos veikia, keliai prieinami. Bet čia ir didžiausias turistų antplūdis, ir kainos pakyla dar labiau. Preikestolen uolą vasarą lanko tūkstančiai žmonių per dieną – kartais tenka net eilėje stovėti, kad pasidarytum nuotrauką ant tos garsiausios uolos.
Žiema (gruodis-vasaris) – tai visiškai kita Norvegija. Tamsu, šalta, bet NUOSTABI. Jei nori pamatyti šiaurės pašvaistę, tai tavo laikas. Vyk į Tromso ar dar toliau į šiaurę, ir jei turėsi sėkmės su oru, pamatysi tą žalią šokį danguje, dėl kurio verta išlįsti iš šiltos lovos -15 laipsnių šaltyje. Žiemą taip pat gali slidinėti, važinėti šunų kinkiniais, o turistų daug mažiau.
Pavasaris ir ruduo? Tai tarsi pereinamasis laikotarpis. Ruduo (rugsėjis-spalis) gali būti nuostabus su tais rudens spalvų sprogimais, bet oras nenuspėjamas. Pavasarį (balandis-gegužė) dar daug sniego kalnuose, bet dienos ilgėja ir kainos mažesnės nei vasarą.
Fjordai: ne visi vienodi
Gerai, dabar apie tai, dėl ko čia visi atvažiuoja. Fjordai – tai tokie ilgi, siauri jūros įlankos tarp stačių kalnų, kuriuos išraižė ledynai. Skamba nuobodžiai? Atrodo – WOW.
Geirangerfjorden – tai tas fjordas, kurį matai visose atvirutėse. UNESCO pasaulio paveldo sąraše, su kriokliaisiais, kurie krinta tiesiai į vandenį iš šimtų metrų aukščio. Vasarą čia plaukioja kruiziniai laivai, ir vaizdas tikrai įspūdingas. Bet jei nori ramybės, tai ne tavo vieta vasaros sezoną.
Sognefjorden – ilgiausias ir giliausias Norvegijos fjordas. Čia jau mažiau turistų, daugiau autentiškos patirties. Gali aplankyti mažus kaimelius, kurie atrodo, lyg laikas čia būtų sustojęs prieš šimtą metų. Flam – vienas iš tokių miestelių, iš kurio prasideda garsus traukinių maršrutas Flamsbana.
Lysefjorden – čia yra ta garsioji Preikestolen uola ir Kjerag akmuo. Jei esi bent kiek aktyvus ir mėgsti žygius, tai privalai čia apsilankyti. Preikestolen žygis užtrunka apie 4-5 valandas ten ir atgal, bet vaizdai… verta kiekvieno prakaito lašo.
Patarimas iš patirties: nebandyk aplankyti visų fjordų per vieną kelionę. Geriau pasirink vieną-du regionus ir juos ištyrinėk gerai, nei lakstysi kaip pamišęs ir praleisi pusę laiko kelyje.
Transportas: kaip čia išvis judėti?
Čia prasideda tikrasis iššūkis. Norvegija turi puikią infrastruktūrą, bet ji brangi ir kartais sudėtinga. Yra keletas variantų:
Nuomojamasi mašina – mano nuomone, geriausias būdas tyrinėti Norvegiją, jei turi vairuotojo pažymėjimą ir nebijoi kalnų kelių. Taip, nuoma brangi (skaičiuok nuo 50 eurų per dieną), benzinas brangus (apie 2 eurus už litrą), bet laisvė neprilygstama. Gali sustoti, kur nori, važiuoti savo tempu, pasiekti vietas, kur viešasis transportas nevažiuoja.
Svarbu: Norvegijoje daug tunelių (ilgiausias – 24 km!), ir kai kurie yra mokamieji. Dauguma mokesčių automatiniai – tiesiog pravažiuoji, o nuomos kompanija vėliau tau atsiųs sąskaitą. Taip pat būk pasiruošęs kalnų keliams su vingiais ir siauru keliu. Jei baimės vairuoti tokiose sąlygose – geriau rinkis kitą variantą.
Viešasis transportas – autobusai, traukiniai, keltai veikia gerai, bet reikia planavimo. Traukinių maršrutai Norvegijoje patys savaime yra turistinė atrakcija (Bergen-Oslo linija – viena gražiausių Europoje). Keltai tarp fjordų – būtina patirtis, bet rezervuok iš anksto vasarą.
Lėktuvai – jei keliausi iš Oslo į Tromso ar kitą tolimą šiaurės miestą, lėktuvas gali būti pigesnė ir greitesnė alternatyva nei 20 valandų autobuse. Norwegian ir SAS dažnai turi neblogų pasiūlymų.
Kur nakvoti: nuo palapinės iki boutique viešbučio
Apgyvendinimas Norvegijoje – tai kur tikrai pajusi tą kainų skirtumą nuo Lietuvos. Hostelių lova gali kainuoti 30-40 eurų, vidutinio lygio viešbutis – nuo 100 eurų už naktį. Bet yra būdų, kaip sutaupyti.
Camping – Norvegijoje veikia „allemannsretten” (kiekvieno teisė), kuri leidžia laisvai stovyklauti laukinėje gamtoje. Taip, gali pastatyti palapinę beveik bet kur, jei laikysies taisyklių: ne arčiau nei 150 metrų nuo namų, ne ilgiau nei dvi naktis vienoje vietoje, nepalikti šiukšlių. Tai nuostabus būdas patirti Norvegiją autentiškai ir sutaupyti pinigų.
Kempingai – jei nori daugiau patogumo, Norvegijoje pilna kempingų su kavinėmis. Kai kurie turi net savas virtuvėles. Kaina – apie 20-40 eurų už vietą palapinei ar kemperiui.
Hytter – tradicinės norvegų trobelės, kurias gali išsinuomoti. Dažnai su virtuve, todėl gali gamintis pats ir taupyti maistui. Idealus variantas grupei ar šeimai.
Hosteliai ir viešbučiai – jei keliausi ne sezono metu, gali rasti neblogų kainų. Booking.com ir Airbnb veikia gerai, bet rezervuok iš anksto, ypač vasarą.
Maistas ir biudžetas: kaip neišleisti viso atlyginimo
Gerai, dabar apie skaudžiausią temą. Norvegija yra brangi. Labai brangi. Alaus bokalas bare gali kainuoti 10-12 eurų. Paprastas pietūs restorane – 20-30 eurų. Jei planuoji valgyti tik restoranuose, paskaičiuok bent 50-70 eurų per dieną vienam žmogui.
Kaip išgyventi ir nesužlugti finansiškai:
Pirk maistą parduotuvėse – Rema 1000, Kiwi, Coop – pigesnės parduotuvių grandinės. Vis tiek brangiau nei Lietuvoje, bet priimtinai. Duona, sūris, dešra, makaronai – standartinis backpackerio meniu.
Gaminkis pats – jei nakvosi vietose su virtuve, tai tau didžiulis pliusas. Norvegai patys dažnai gamina namuose, nes valgyti lauke per brangu.
Pietūs restorane – jei nori paragauti restorano maisto, eik pietums. Dažnai būna „dagens rett” (dienos patiekalas) už 10-15 eurų, kas yra daug pigiau nei vakarienė.
Lašiša – ironiškai, bet lašiša Norvegijoje nėra tokia brangi, kaip galėtum tikėtis. Gali nusipirkti šviežios lašišos ir pasigaminti – bus ir skanu, ir autentiškai.
Vanduo iš čiaupo – Norvegijos vanduo iš čiaupo yra geriamas ir labai geros kokybės. Nereikia pirkti buteliuoto.
Realistinis dienos biudžetas backpackeriui: 50-70 eurų (įskaitant apgyvendinimą, maistą, transportą). Jei nori daugiau komforto – skaičiuok 100-150 eurų per dieną.
Ką daryti be fjordų: miestai ir kitos pramogos
Oslo – sostinė, kuri nustebino. Tikėjausi nuobodaus, šalto miesto, bet radau modernų, žalią, pilną muziejų ir įdomių rajonų. Vikingų laivų muziejus, Munch muziejus (taip, tas „Klyksmas”), opera, kurios stogu gali vaikščioti. Duok sau bent 2-3 dienas Oslo.
Bergen – spalvingas uostamiesčio su Bryggen – UNESCO saugoma senamiestį dalimi. Žuvies turgus, funikulierius į Floyen kalną su nuostabiu vaizdu. Bergen lyja 200 dienų per metus, tai pasiimk lietpaltį.
Tromso – „šiaurės vartai”, geriausias miestas šiaurės pašvaisei medžioti. Žiemą čia tamsu, bet gyvenimas virte verda. Barai, restoranai, muziejai. Gali išvykti į šunų kinkinių turą ar šiaurės elnių safaris.
Lofotų salos – jei turi laiko, tai absoliučiai verta. Žvejų kaimeliai tarp dramatiškai iškilusių kalnų, paplūdimiai (taip, Arktyje!), žygiai. Viena gražiausių vietų Norvegijoje.
Šiaurės pašvaistė – jei keliausi žiemą į šiaurę, tai tavo šansas. Reikia tamsaus dangaus, saulės aktyvumo ir sėkmės. Yra apps, kurios prognozuoja šiaurės pašvaistę (Aurora Forecast). Kartais tenka laukti lauke šaltyje valandų valandas, bet kai pamatai – supranti, kad verta.
Praktiniai patarimai ir ką dar reikia žinoti
Pinigai – Norvegija naudoja Norvegijos kronas (NOK), ne eurus. Bet 90% vietų priima korteles, net mažiausiame kaimo kioske. Grynųjų beveik nereikia.
Kalba – norvegai puikiai kalba angliškai, ypač jaunesni. Neturėsi problemų.
Internetas – jei turi ES roaming’ą, veiks ir Norvegijoje (nors Norvegija ne ES, bet EEA). Patikrink savo operatoriaus sąlygas.
Drabužiai – net vasarą pasiimk šiltų drabužių. Oras gali keistis per valandą. Sluoksniavimas – raktas. Neperšlampamas striukė būtina.
Saugumas – Norvegija viena saugiausių šalių pasaulyje. Bet gamtoje būk atsargus – orai keičiasi greitai, kalnuose gali būti pavojinga be patirties.
Alkoholis – parduodamas tik specializuotose Vinmonopolet parduotuvėse (stipresnis nei alus). Brangus ir su ribotomis darbo valandomis. Jei nori sutaupyti, pirk duty free oro uoste.
Kai fjordai tampa namais (bent trumpam)
Norvegija nėra ta šalis, į kurią nuvažiuoji spontaniškai su 200 eurų kišenėje ir tikies nuotykių. Ji reikalauja planavimo, biudžeto ir pasiruošimo. Bet jei viską padarysi teisingai, gausi vieną įspūdingiausių kelionių savo gyvenime.
Ar verta tų pinigų? Absoliučiai taip. Kai stovėsi ant Preikestolen uolos krašto, žiūrėdamas į fjordą 600 metrų žemiau, arba kai pamatysi šiaurės pašvaistę šokant virš tavo galvos, arba kai plauksi laivu tarp stačių kalnų su kriokliaisiais – suprasi, kad tai patirtis, kurios neįkainosi.
Norvegija nėra apie pigų backpacking’ą ar spontaniškus planus. Ji apie kokybę, gamtą, kuri atima žadą, ir patirtis, kurias prisimeni visą gyvenimą. Taip, išleisi daugiau nei kelionėje į Tailandą ar Portugaliją. Bet tai visiškai kitokio lygio kelionė.
Mano patarimas: pradėk taupyti dabar, planuok bent kelis mėnesius iš anksto, būk lankstus su datomis (gali rasti pigesnių skrydžių), ir nebijok nuotykių. Norvegija laukia – su savo fjordais, kalnais, šiaurės pašvaiste ir, taip, brangiu alumi. Bet kai grįši namo ir žiūrėsi į nuotraukas, supratimas, kad tai buvo verta, bus absoliutus.
