Kodėl „tiesiog pasirink profesiją” patarimas neveikia
Turbūt kiekvienas esate girdėjęs tą klasikinį patarimą iš tėvų, mokytojų ar giminių: „Tiesiog pasirink ką nori veikti ir daryk tai.” Skamba paprastai, tiesa? Bet realybėje tas „tiesiog” yra vienas sudėtingiausių dalykų, su kuriais susiduria jaunas žmogus. Ypač kai aplink visi atrodo žinantys, ko nori, o tu sėdi ir galvoji – gerai, bet aš tai tikrai nežinau.
Profesinis orientavimas egzistuoja kaip atsakas į šią problemą. Tai nėra kažkoks magiškas procesas, kuris per vieną vakarą atskleidžia tavo „tikrąjį pašaukimą” – tokio dalyko, beje, daugelis psichologų ir karjeros specialistų iš viso nerekomenduoja ieškoti kaip kažko vieno ir amžino. Tačiau yra metodų, testų ir įrankių, kurie gali labai konkrečiai padėti suprasti, kur tavo stiprybės, kas tau teikia prasmę ir kokioje aplinkoje tu klestėji.
Šiame straipsnyje kalbėsime apie tuos metodus – ne abstrakčiai, o kuo konkrečiau. Kokie testai egzistuoja, kaip jie veikia, ko iš jų galima tikėtis ir, svarbiausia, kaip juos naudoti protingai, o ne kaip galutinį atsakymą į visus gyvenimo klausimus.
Holando modelis: seniausias ir vis dar vienas geriausių
Jei kalbame apie profesinio orientavimo testus, neįmanoma nepaminėti Johno Holando sukurto modelio. Jis sukurtas dar praėjusio amžiaus viduryje, bet vis dar naudojamas visame pasaulyje – ir ne be reikalo. Holando teorija teigia, kad žmonės ir darbo aplinkos gali būti suskirstyti į šešis tipus, sudarančius vadinamąjį RIASEC modelį:
- R – Realistinis (Realistic): mėgsta dirbti su daiktais, įrankiais, gamta. Praktiškas, konkretus, mėgsta matyti apčiuopiamus rezultatus.
- I – Tiriamasis (Investigative): mėgsta analizuoti, tyrinėti, spręsti sudėtingas problemas. Dažnai intravertiškas, moksliniam darbui tinkantis tipas.
- A – Meninis (Artistic): kūrybiškas, mėgsta išreikšti save, vengia griežtų taisyklių ir rutinos.
- S – Socialinis (Social): mėgsta dirbti su žmonėmis, mokyti, padėti, komunikuoti.
- E – Verslus (Enterprising): mėgsta vadovauti, įtikinti, organizuoti, siekia įtakos ir rezultatų.
- C – Konvencinis (Conventional): mėgsta tvarką, sistemas, duomenis, detalų darbą pagal aiškias taisykles.
Testas veikia paprastai: atsakai į klausimus apie tai, kas tau patinka, kas nepatinka, kokiose situacijose jautiesi gerai – ir gauni trijų raidžių kodą, pvz., SAE arba IRA. Tas kodas rodo, kuriose srityse tavo interesai ir stiprybės labiausiai sutampa.
Kur rasti? Lietuvoje Holando testą siūlo Užimtumo tarnyba, taip pat jį galima rasti įvairiuose karjeros centruose. Angliškai – nemokama versija prieinama per O*NET Interest Profiler svetainę, kurią administruoja JAV darbo departamentas. Ji išsamesnė nei daugelis mokamų variantų.
Svarbu suprasti: Holando modelis matuoja interesus, ne gebėjimus. Tai reiškia, kad jei gavai „A” (meninis), tai nereiškia, kad esi talentingas dailininkas – tai reiškia, kad tau patinka kūrybinė aplinka. Skirtumas esminis.
MBTI ir „Big Five”: charakterio testai karjeros kontekste
Turbūt esate girdėję apie MBTI – Myers-Briggs Type Indicator. Tai tas testas, kuris pasako, ar esi INFP, ENTJ ar dar koks nors keturių raidžių derinys. Socialiniuose tinkluose jis labai populiarus, žmonės dalijasi savo tipais kaip horoskopais. Bet ar jis tikrai naudingas profesiniam orientavimui?
Atsakymas: iš dalies taip, bet reikia žinoti jo ribas.
MBTI matuoja keturias dimensijas: kaip papildai energiją (ekstraversija/intraversija), kaip renkate informaciją (jutimas/intuicija), kaip priimate sprendimus (mąstymas/jausmas) ir kaip organizuojate gyvenimą (sprendimas/suvokimas). Šios dimensijos gali padėti suprasti, kokioje darbo aplinkoje jausitės geriau – ar mėgstate struktūrą, ar lankstumą, ar dirbate geriau su duomenimis, ar su žmonėmis.
Tačiau MBTI turi ir rimtų kritikų. Moksliniai tyrimai rodo, kad tas pats žmogus, atlikęs testą du kartus skirtingu laiku, gali gauti skirtingus rezultatus. Tai vadinamas test-retest reliability klausimas, ir MBTI čia nėra labai stiprus. Todėl psichologai dažniau rekomenduoja Big Five modelį (dar vadinamą OCEAN).
Big Five matuoja penkias asmenybės dimensijas:
- Atvirumas patyrimui (Openness) – kiek esi smalsus, kūrybiškas, atviras naujoms idėjoms
- Sąžiningumas (Conscientiousness) – kiek esi organizuotas, atsakingas, orientuotas į tikslus
- Ekstraversija (Extraversion) – kiek energijos semiesi iš socialinių situacijų
- Sutariamumas (Agreeableness) – kiek esi bendradarbiaujantis, empatingas
- Neurotiškumas (Neuroticism) – kiek esi emociškai stabilus ar linkęs į stresą
Šis modelis turi daug stipresnį mokslinį pagrindą. Nemokamą Big Five testą galima atlikti adresu bigfive-test.com arba per Open Psychometrics platformą. Rezultatai pateikiami procentiliais, o ne kategorijomis – tai tiksliau atspindi realybę, nes žmonės nėra „arba/arba”.
Praktinis patarimas: naudok abu testus kartu. MBTI gali suteikti įdomių įžvalgų apie tai, kaip komunikuoji ir kaip priimi sprendimus. Big Five – kur esi asmenybės spektre ir kaip tai siejasi su darbo aplinka. Bet nei vienas iš jų neturėtų būti vienintelis kriterijus renkantis profesiją.
Stiprybių testai: ką tu darai geriau nei kiti
Yra vienas labai svarbus skirtumas, kurį verta suprasti: interesai ir stiprybės nėra tas pats. Gali labai mėgti muziką, bet neturėti absoliučios klausos. Gali nemėgti matematikos, bet būti iš prigimties labai analitiškas. Štai kodėl šalia interesų testų verta atlikti ir stiprybių testus.
Vienas žinomiausių – CliftonStrengths (anksčiau vadintas StrengthsFinder), sukurtas Gallup organizacijos. Jis identifikuoja 34 talentų temas ir parodo, kurios iš jų tau būdingiausios. Testas mokamas (apie 20-25 eurai), bet jei nori rimtai investuoti į savęs pažinimą – verta. Jis ypač naudingas ne tik renkantis profesiją, bet ir suprantant, kaip dirbi komandoje, kaip sprendžiate problemas.
Nemokama alternatyva – VIA Character Strengths testas, kurį galima rasti adresu viacharacter.org. Jis matuoja 24 charakterio stiprybes pagal pozityviosios psichologijos modelį. Pavyzdžiui, gali paaiškėti, kad tavo stipriausios savybės yra smalsumas, kūrybiškumas ir teisingumas – tai labai skirtingai nukreips karjeros paieškas nei, tarkime, lyderystė, drąsa ir atkaklumas.
Dar vienas įdomus metodas – 360 grįžtamasis ryšys. Tai nėra tradicinis testas, bet labai efektyvus būdas sužinoti, kaip tave mato kiti. Paprasčiausias variantas: paprašyk 5-10 žmonių, kurie tave gerai pažįsta (draugų, šeimos, mokytojų), atsakyti į klausimą: „Kokiose situacijose manai, kad aš esu geriausias? Ką aš darau natūraliai gerai?” Atsakymai gali nustebinti – dažnai kiti mato mūsų stiprybes geriau nei mes patys.
Vertybių testai: ką tau reiškia „geras darbas”
Čia dažnai būna didžiausia klaida – žmonės renkasi profesiją pagal tai, kas atrodo prestižiška, gerai apmokama ar ką rekomenduoja tėvai, bet neatsižvelgia į savo vertybes. O vertybės – tai tas „kuras”, kuris lemia, ar darbas teikia prasmę ilgalaikėje perspektyvoje.
Kas yra darbo vertybės? Tai atsakymas į klausimą: ko tu iš darbo nori labiausiai? Pavyzdžiui:
- Autonomija ir laisvė priimti sprendimus
- Saugumas ir stabilumas
- Kūrybiškumas ir inovacijos
- Socialinis poveikis ir pagalba kitiems
- Finansinė sėkmė ir pripažinimas
- Nuolatinis mokymasis ir augimas
- Komandinis darbas ir priklausymas bendruomenei
Vertybių testus galima rasti įvairiuose karjeros centruose. Lietuvoje Užimtumo tarnyba siūlo nemokamą vertybių klausimyną, kuris padeda išskirti svarbiausias darbo vertybes. Angliškai – CareerOneStop platforma turi puikų Work Values Matcher įrankį.
Praktinis pratimas, kurį galite atlikti dabar: paimkite lapą popieriaus ir parašykite 10 dalykų, kurie jums svarbiausi gyvenime (ne tik darbe). Tada pažiūrėkite, kurie iš jų susiję su profesine veikla. Tai greitesnis, bet ne mažiau efektyvus būdas pradėti vertybių refleksiją.
Svarbu: vertybės keičiasi su amžiumi ir patirtimi. Tai, kas svarbu tau dabar, gali būti kitaip prioritizuota po dešimties metų. Todėl vertybių testus verta kartoti kas keletą metų, ypač po didelių gyvenimo pokyčių.
Karjeros tyrinėjimas per patirtį: kai testų nepakanka
Testai yra puikus pradinis taškas, bet jie turi vieną esminį trūkumą – jie matuoja tai, ką tu manai apie save, o ne tai, koks esi iš tikrųjų veikdamas. Todėl profesinio orientavimo specialistai vis dažniau kalba apie patirtinį tyrinėjimą kaip būtiną testų papildymą.
Ką tai reiškia praktiškai?
Šešėliavimas (Job Shadowing). Tai kai praleidi dieną ar kelias su žmogumi, dirbančiu profesijoje, kuri tave domina. Stebite, kaip jis dirba, kokios yra realios dienos užduotys, su kokiomis problemomis susiduria. Lietuvoje šią galimybę dažnai siūlo mokyklos karjeros centrai, taip pat galite tiesiog kreiptis į žmones per LinkedIn ar per pažįstamus. Dauguma žmonių mielai sutinka – jiems malonu pasidalinti savo patirtimi.
Savanorystė. Jei domitės socialiniais mokslais, psichologija, medicina ar bet kuria kita sritimi, savanorystė yra vienas geriausių būdų „išbandyti” profesiją be įsipareigojimų. Lietuvoje veikia daugybė organizacijų, priimančių savanorius – nuo ligoninių iki NVO, nuo kultūros įstaigų iki startuolių.
Informaciniai interviu. Tai pokalbiai su žmonėmis, dirbančiais jus dominančioje srityje. Skirtingai nuo darbo interviu, čia jūs užduodate klausimus. Klauskite: „Kaip atrodė jūsų tipinė darbo diena prieš penkerius metus ir kaip atrodo dabar?”, „Ko niekas jums nepasakė apie šią profesiją prieš pradedant?”, „Kokias klaidas padarėte ir ko iš jų išmokote?” Tokie pokalbiai suteikia informacijos, kurios nerasite jokiame teste ar aprašyme internete.
Projektai ir eksperimentai. Jei domitės programavimu – sukurkite mažą projektą. Jei domitės žurnalistika – pradėkite rašyti blogą. Jei domitės verslu – pabandykite ką nors parduoti. Šie „mini eksperimentai” greitai parodo, ar jūsų susidomėjimas yra paviršutiniškas, ar tikrai giliai įdomu.
Kaip naudoti profesinio orientavimo specialistus ir karjeros centrus
Testai yra puiku, bet kartais reikia žmogaus, kuris padėtų interpretuoti rezultatus ir pamatyti platesnį vaizdą. Štai čia į sceną įeina profesinio orientavimo specialistai.
Lietuvoje nemokamos profesinio orientavimo paslaugos prieinamos per Užimtumo tarnybą – jos turi specialistus, kurie dirba tiek su jaunais žmonėmis, tiek su suaugusiais, keičiančiais karjerą. Mokyklose veikia karjeros koordinatoriai, universitetuose – karjeros centrai. Problema ta, kad ne visi jie vienodai kokybiški, todėl verta žinoti, ko tikėtis iš gero sesijos.
Geras profesinio orientavimo specialistas:
- Neklausia „ko nori tapti” ir nepateikia greito atsakymo
- Padeda suprasti, kokie klausimai yra svarbūs, o ne tik atsako į juos
- Naudoja kelis skirtingus metodus ir įrankius, o ne tik vieną testą
- Atsižvelgia į tavo konkrečią situaciją – šeimą, finansus, geografiją
- Padeda suformuluoti konkrečius kitus žingsnius, o ne tik bendrą kryptį
Jei norite privačių konsultacijų, ieškokite sertifikuotų karjeros konsultantų. Lietuvoje jie gali turėti NCDA (National Career Development Association) ar kitus tarptautinius sertifikatus. Kaina paprastai svyruoja nuo 30 iki 80 eurų už sesiją – tai investicija, kuri gali sutaupyti metų klaidingų sprendimų.
Taip pat verta paminėti grupinį profesinį orientavimą – tai seminarai ar dirbtuvės, kuriuose kartu su kitais žmonėmis tyrinėjate karjeros klausimus. Jie pigesni nei individualios konsultacijos ir turi papildomą privalumą: išgirsti kitų žmonių istorijas ir klausimus dažnai padeda geriau suprasti savo paties situaciją.
Kai viskas aišku, bet vis tiek neaišku: normalumas neapibrėžtumo
Gerai. Atlikote Holando testą, Big Five, VIA stiprybių testą, pasikalbėjote su karjeros specialistu, padarėte informacinį interviu su penkiais žmonėmis skirtingose srityse. Ir vis tiek nežinote, ką pasirinkti. Ar tai reiškia, kad kažkas negerai?
Ne. Tai reiškia, kad esate normalus žmogus.
Vienas iš labiausiai žalingų mitų apie karjerą yra tas, kad egzistuoja vienas „teisingas” pasirinkimas, ir jei jo neradote – kažkaip nepavyko. Realybėje dauguma žmonių per gyvenimą keičia karjerą kelis kartus. Tyrimai rodo, kad šiuolaikinis žmogus vidutiniškai dirba 12 skirtingų darbų per gyvenimą. Tai nereiškia nesėkmės – tai reiškia augimą ir adaptaciją.
Psichologas ir karjeros tyrinėtojas Mark Savickas siūlo karjeros konstruktyvizmo požiūrį: vietoj to, kad ieškotumėte „tobulo derinio” tarp savęs ir profesijos, konstruokite savo karjerą kaip pasakojimą. Klauskite ne „kuo aš turėčiau tapti?”, o „kokią problemą noriu spręsti pasaulyje?” ir „kokia mano istorija iki šiol ir kur ji veda?”
Praktinis patarimas tiems, kurie jaučiasi įstrigę: užuot ieškodami galutinio atsakymo, ieškokite kito žingsnio. Ne „ką darysiu visą gyvenimą”, o „ką galiu išbandyti per artimiausius tris mėnesius, kad sužinoičiau daugiau?” Tai mažiau bauginantis klausimas ir dažnai veda prie daug konkrečių veiksmų.
Ir dar vienas dalykas, kurį verta sau priminti: pašaukimas nėra kažkas, kas ateina iš dangaus ir apsireiškia. Jis dažnai kuriamas – per patirtį, per bandymus ir klaidas, per ryšius su žmonėmis ir per tai, ką pasirenkate daryti net tada, kai niekas nemato. Testai gali parodyti kryptį. Bet kelią vis tiek reikia eiti patiems.
