Kodėl apie knygų skaitymą visi taip triukšmauja?
Turbūt kiekvienas esame girdėję tą patį mantrą iš tėvų, mokytojų ar senelių – „skaityk daugiau knygų!”. Bet ar kada nors pagalvojote, kodėl visi taip užsispyrę kartoja šį patį dalyką? Gal tai tiesiog dar vienas suaugusiųjų būdas mums sugadinti laiką, kurį galėtume praleisti scrollinant TikTok’ą? Pasirodo, ne visai.
Mokslininkai jau kelis dešimtmečius tyrinėja skaitymo poveikį mūsų smegenim, ir rezultatai yra tikrai įspūdingi. Kalbame ne apie kokius ten abstrakčius dalykus, o apie realius, išmatuojamus pokyčius, kurie vyksta mūsų galvoje, kai skaitome. Ir ne, čia ne kažkoks placebo efektas – tai rimti neuromokslo tyrimai su MRT skeneriais ir visa kita technika.
Taigi, jei kada nors kilo klausimas, ar verta palikti telefoną ir paimti knygą, šis straipsnis jums. Pasiruošę sužinoti, kas iš tikrųjų vyksta jūsų smegenyse, kai skaitote? Let’s go.
Kas vyksta tavo smegenyse, kai skaitai
Kai atidarote knygą ir pradedate skaityti, jūsų smegenyse įvyksta tikra fejerija. Stanfordo universiteto mokslininkai naudodami funkcinę magnetinio rezonanso tomografiją (fMRI) atrado, kad skaitymas aktyvuoja ne tik tas smegenų dalis, kurios atsakingos už kalbos suvokimą. Vyksta kažkas daug įdomesniau.
Pavyzdžiui, kai skaitote apie tai, kaip personažas bėga, aktyvuojasi tos pačios smegenų zonos, kurios dirba, kai jūs patys bėgate. Skaitote apie kvapus? Įsijungia uoslės centras. Tai reiškia, kad jūsų smegenys iš esmės „gyvena” tai, apie ką skaitote. Jūs ne tiesiog apdorojate žodžius – jūs patiriate simuliaciją.
Emory universiteto neuromokslininkai atliko tyrimą, kuriame dalyviai 19 dienų skaitė romaną. Rezultatai parodė, kad net kitą rytą po skaitymo, kai dalyviai jau neskaitė, jų smegenyse išliko padidėjęs aktyvumas tose srityse, kurios siejamos su fizinių pojūčių apdorojimu ir judėjimu. Kitaip tariant, knyga „pasiliko” jų smegenyse.
Empatijos treniruotė be sporto salės
Štai čia tampa tikrai įdomu. Jei manote, kad empatija – tai kažkas, su kuo gimstate arba ne, turiu jums gerų naujienų. Skaitymas, ypač grožinės literatūros, yra kaip empatijos treniruotė.
Niujorko naujosios mokyklos (New School) mokslininkai 2013 metais paskelbė tyrimą, kuris parodė, kad žmonės, kurie skaito grožinę literatūrą, geriau atpažįsta kitų žmonių emocijas ir ketinimus. Jie naudojo testą, vadinamą „Reading the Mind in the Eyes” (Emocijų atpažinimas iš akių), ir rezultatai buvo aiškūs – skaitytojai buvo geriau nusiteikę į kitų žmonių jausmus.
Kodėl taip yra? Na, kai skaitote apie sudėtingus personažus su jų vidiniais konfliktais, baimėmis ir troškimais, jūs iš esmės praktikuojatės suprasti kito žmogaus perspektyvą. Tai kaip VR žaidimas, tik jūsų vaizduotei. Jūs „įlįstate į kito žmogaus kailį” ir matote pasaulį jo akimis.
Tai ypač aktualu šiais laikais, kai dauguma mūsų bendravimo vyksta per ekranus. Tikrasis gilus empatijos jausmas, kurį ugdo knygos, yra kažkas, ko neduos jokie emoji ar GIF’ai.
Stresas? Knygos veikia geriau nei daugelis vaistų
Jei jaučiatės įtempę, prislėgę ar tiesiog pervargę nuo gyvenimo, turiu jums pasiūlyti pigesnį sprendimą nei terapija (nors terapija irgi super). Skaitykite.
Sasekso universiteto (University of Sussex) mokslininkai 2009 metais atliko tyrimą, kuris parodė, kad skaitymas sumažina streso lygį net 68%. Tik pagalvokite – 68%! Tai veikia geriau nei klausymasis muzikos (61%), kavos gėrimas (54%) ar pasivaikščiojimas (42%). Ir tam užtenka vos šešių minučių skaitymo.
Kaip tai veikia? Kai įsigilinsite į knygą, jūsų protas atitrūksta nuo kasdienių rūpesčių. Širdies ritmas sulėtėja, raumenys atsipalaiduoja. Tai tarsi meditacija, tik su siužetu ir personažais. Jūsų smegenys negali vienu metu intensyviai stresauti ir sekti sudėtingą pasakojimą – jos tiesiog perjungia dėmesį.
Be to, skirtingai nei scrollinimas socialiniuose tinkluose (kuris, beje, dažnai tik didina stresą), skaitymas fizinės knygos neapšviečia jūsų veido mėlyna šviesa, kuri trikdo melatonino gamybą. Tai reiškia, kad skaitymas prieš miegą gali padėti geriau užmigti.
Atmintis ir smegenų plastika – ne tik seniems žmonėms
Dažnai girdime apie tai, kaip svarbu vyresnio amžiaus žmonėms išlaikyti smegenų aktyvumą. Bet jei manote, kad jums, būnant jaunam, tai nerūpi – klystate.
Jūsų smegenys dabar yra pačiame savo galingumo pikyje, bet tai nereiškia, kad nereikia jų treniruoti. Priešingai – tai geriausias laikas kurti stiprias neuronų jungtis, kurios tarnaus jums visą gyvenimą.
Kalifornijos universiteto mokslininkai nustatė, kad reguliarus skaitymas pagerina darbo atmintį. Darbo atmintis – tai jūsų gebėjimas laikyti ir manipuliuoti informacija trumpuoju laikotarpiu. Tai svarbu viskam – nuo matematikos uždavinių sprendimo iki sudėtingų pokalbių sekimo.
Dar įdomiau tai, kad skaitymas skatina neuroplastiką – smegenų gebėjimą keistis ir prisitaikyti. Kai skaitote, kuriate naujas neuronų jungtis. Kuo daugiau skaitote, tuo stipresnės tampa šios jungtys. Tai kaip raumenų auginimas, tik jūsų galvoje.
Vienas iš ilgalaikių tyrimų parodė, kad žmonės, kurie reguliariai skaito visą gyvenimą, turi mažesnę riziką susirgti Alzheimerio liga ir kitomis demencijos formomis. Taip, tai svarbu ir dabar, net jei jums tik 20.
Koncentracija ir dėmesio trukmė – retėjanti prekė
Būkime sąžiningi – mūsų kartai koncentracija yra tikra problema. Mes užaugome su internetu, išmaniaisiais telefonais ir begaline informacijos srove. Mūsų dėmesio trukmė trumpėja greičiau nei ledynai tirpsta (o tai, beje, irgi problema).
Vidutinis žmogus dabar gali susikoncentruoti į vieną dalyką apie 8 sekundes. Tai mažiau nei aukso žuvelės dėmesio trukmė. Jep, esame pralenkę žuveles.
Bet štai gera žinia – skaitymas gali tai pakeisti. Kai skaitote knygą, ypač ilgesnę, jūs treniruojate savo gebėjimą ilgai koncentruotis į vieną dalyką. Tai kaip dėmesio maratonas.
Skirtingai nei scrollinimas per Instagram’ą, kur jūsų dėmesys šokinėja kas kelias sekundes, knyga reikalauja išlaikyti fokusą. Iš pradžių tai gali būti sunku – jūsų smegenys gali maištauti ir reikalauti greito dopamino šūvio iš telefono. Bet jei ištvėrsite, jūsų koncentracijos „raumuo” stiprės.
Tyrimai rodo, kad vaikai ir paaugliai, kurie reguliariai skaito knygas (ne trumpus straipsnius ar postus, o būtent knygas), turi geresnę akademinę sėkmę ne tik dėl to, kad daugiau žino, bet ir dėl to, kad gali ilgiau išlaikyti dėmesį mokydamiesi.
Žodynas ir komunikacijos įgūdžiai – tavo superpower
Čia bus gana tiesmuka – jei norite gerai kalbėti ir rašyti, turite skaityti. Nėra kito būdo.
Mokslininkai apskaičiavo, kad vidutinė suaugusiojo knyga turi apie 5000-7000 unikalių žodžių. Socialiniai tinklai? Apie 800. Matote skirtumą?
Kai skaitote įvairias knygas, jūs natūraliai plečiate savo žodyną. Ir ne tik žodyną – jūs mokotės, kaip žodžiai naudojami kontekste, kaip konstruojamos sudėtingos mintys, kaip kuriamas įtikinamas argumentas ar pasakojimas.
Tai ne tik apie tai, kad skambėtumėte protingiau (nors tai irgi nice). Tai apie tai, kad galėtumėte tiksliau išreikšti savo mintis ir jausmus. Kiek kartų jautėte frustraciją negalėdami paaiškinti, ką tiksliai norite pasakyti? Platesnis žodynas duoda jums daugiau įrankių išreikšti save.
Be to, geri komunikacijos įgūdžiai yra viena iš svarbiausių kompetencijų darbo rinkoje. Darbdaviai nuolat skundžiasi, kad jauniems žmonėms trūksta gebėjimo aiškiai komunikuoti raštu ir žodžiu. Jei norite išsiskirti – skaitykite.
Kūrybiškumas ir vaizduotė – ne tik menininkams
Galite pagalvoti – „aš ne kūrybingas žmogus, man tai nerūpi”. Bet kūrybiškumas nėra tik apie tapybą ar muzikos kūrimą. Tai apie problemų sprendimą, naujų idėjų generavimą, gebėjimą mąstyti ne pagal šabloną.
Kai skaitote, ypač grožinę literatūrą ar fantastikos žanrą, jūsų smegenys dirba viršvalandžius kurdamos vaizdus, garsus, kvapus ir emocijas. Nėra jokių vizualinių efektų ar garso takelio – visa tai kuria jūsų vaizduotė.
Tai priešingai nei filmų žiūrėjimas, kur viskas jau paruošta jums. Skaitant jūs esate aktyvus kūrėjas, ne pasyvus vartotojas. Jūs sprendžiate, kaip atrodo personažai, kaip skamba jų balsai, kaip jaučiasi aplinka.
Vienas tyrimas parodė, kad vaikai, kurie reguliariai skaito grožinę literatūrą, turi geriau išvystytą divergentinį mąstymą – gebėjimą sugalvoti daug skirtingų sprendimų tai pačiai problemai. Tai kritiškai svarbu bet kokioje srityje – ar būtumėte inžinierius, verslininkas, ar socialinių mokslų specialistas.
Kaip pradėti skaityti, jei visiškai neįpratus
Gerai, įtikinau jus, kad skaitymas yra super. Bet kaip pradėti, jei paskutinį kartą knygą skaitėte privaloma tvarka mokykloje?
Pirma, užmirškite viską, ką manote žinantys apie tai, kokias knygas „reikėtų” skaityti. Niekas nesako, kad turite pradėti nuo Dostojevskio ar Šekspyro. Pradėkite nuo to, kas jums įdomu. Mėgstate fantastikos filmus? Skaitykite fantastikos knygas. Domitės psichologija? Yra tūkstančiai knygų ta tema. Sportas? Same.
Antra, nesistatykite nerealistinių tikslų. Nebandykite iš karto skaityti po 100 puslapių per dieną. Pradėkite nuo 10-15 minučių per dieną. Tai gali būti prieš miegą, per pietų pertrauką ar kelionėje viešuoju transportu. Svarbu sukurti įprotį, ne išsekti per pirmą savaitę.
Trečia, raskite savo formatą. Kai kuriems žmonėms geriau sekasi su fizinėmis knygomis, kitiems su e-skaitytuvais, dar kitiems su audioknygomis. Visos formos teikia naudą (nors tyrimai rodo, kad fizinės knygos ir e-skaitytuvai su e-ink ekranais yra šiek tiek efektyvesni atminčiai nei skaitymas iš telefono ar planšetės ekrano).
Ketvirta, prisijunkite prie skaitymo bendruomenės. Tai gali būti Goodreads grupė, knygų klubas draugų rate ar net TikTok BookTok bendruomenė. Kai matote, kaip kiti entuziastingai kalba apie knygas, tai užkrečia.
Penkta, nebaigę vienos knygos, nebijokite jos mesti ir imtis kitos. Gyvenimas per trumpas blogoms knygoms. Jei po 50 puslapių knygą vis dar reikia versti save skaityti – tai ne jūsų knyga. Raskite kitą.
Kodėl verta investuoti laiką į puslapius, o ne ekranus
Taigi, grįžtame prie pradinio klausimo – ar verta? Ar tikrai verta palikti telefoną, ignoruoti Netflix’ą ir skirti laiko knygoms?
Jei tikite mokslu (o turėtumėte), atsakymas yra aiškus taip. Skaitymas daro jus protingesniu, empatiškesniu, mažiau stresavusiu žmogumi su geresne atmintimi, koncentracija ir komunikacijos įgūdžiais. Tai beveik kaip superpower, tik prieinamas kiekvienam.
Bet svarbiausia – skaitymas daro jus įdomesniu žmogumi. Jūs turite daugiau temų pokalbiams, platesnę perspektyvą į gyvenimą, gilesnį supratimą apie žmones ir pasaulį. Jūs matote daugiau niuansų, mažiau sprendžiate pagal pirmą įspūdį, geriau suprantate sudėtingas situacijas.
Taip, pradžioje gali būti sunku. Jūsų smegenys, įpratusios prie greito turinio, gali protestuoti. Bet kaip ir su bet kokiu kitu įpročiu, po kurio laiko tai tampa natūralu. Ir nauda, kurią gausite, yra verta bet kokių pradinių pastangų.
Taigi gal šįvakar, vietoj dar vieno valandos scrollinimo per telefoną prieš miegą, paimkite knygą? Jūsų smegenys (ir būsimasis jūs) padėkos.
