Kai svajones pradedi matuoti bilietų kainomis
Sėdi namuose, skrolini Instagramą ir matai kaip tavo draugas iš mokyklos dabar gyvena Kopenhagoje, kitas – Lisabonoje, o dar viena klasiokė jau antrus metus studijuoja Amsterdame. Ir tu pagalvoji – o kodėl ne aš? Studijos užsienyje skamba kaip nuotykingas filmas, kuriame tu esi pagrindinis veikėjas. Bet realybė yra šiek tiek sudėtingesnė nei gražūs Instagram kadrai su kavute prie Eiffelio bokšto.
Pirmiausia reikia suprasti, kad studijos užsienyje – tai ne atostogos su paskaita kartą per dieną. Tai rimtas sprendimas, kuris pakeis tavo gyvenimą visais įmanomais būdais. Ir taip, dažniausiai – į gerąją pusę, bet kelias iki to momento, kai jautiesi kaip namie svetimoje šalyje, gali būti vingiuotas ir kartais net skausmingas.
Daugelis pradeda svajoti apie užsienio universitetus dar mokykloje, kai anglų kalbos mokytoja pasakoja apie savo studijas Anglijoje arba kai pamato kokį nors dokumentinį filmą apie Harvardą. Bet tarp svajonės ir realaus prašymo universitete yra milžiniškas atotrūkis, kurį reikia užpildyti konkrečiais veiksmais, pinigais ir, svarbiausia, motyvacija.
Biurokratijos maratonas arba kodėl dokumentai tampa tavo geriausi draugai
Jei manai, kad įstojimas į Lietuvos universitetą yra sudėtingas, tuomet užsienio universitetų aplikacijos procesas tau atrodys kaip olimpinė disciplina. Kiekviena šalis turi savo sistemą, kiekvienas universitetas – savo reikalavimus, o kartais net kiekviena programa reikalauja skirtingų dokumentų.
Pradėti reikia bent metais prieš planuojamą studijų pradžią. Taip, metais. Nes tau reikės surinkti visus pažymėjimus, juos išsiversti pas prisiekusį vertėją (o tai kainuoja), legalizuoti arba apaštiliuoti (dar daugiau pinigų ir laiko), parašyti motyvacijos laišką (kurį perrašysi bent dešimt kartų), gauti rekomendacijas iš mokytojų (kurie dažnai nežino, kaip jas rašyti anglų kalba), išlaikyti kalbos testus (IELTS, TOEFL, arba vietinės šalies kalbos egzaminą).
Ir čia dar nepaminėjau, kad kai kurioms programoms reikia portfelio, jei stoji į menus, arba GMAT/GRE testų rezultatų, jei renkiesi verslo ar tam tikras technines kryptis. Kiekvienas šių testų kainuoja apie 200-300 eurų, o jei rezultatas netenkina – mokėk ir laikyk iš naujo.
Praktinis patarimas: susikurk Excel lentelę su visais universitetais, į kuriuos planuoji stoti, jų deadline’ais ir reikalingais dokumentais. Tikrai, skamba nuobodžiai, bet šis sąrašas išgelbės tave nuo panikos priepuolių vasario mėnesį, kai supratai, kad aplikacijos terminas buvo sausio 15-ą.
Pinigų klausimas arba kaip neišleisti visų tėvų santaupų
Gerai, dabar apie tai, ko niekas nenori girdėti, bet visi turi žinoti – pinigus. Studijos užsienyje kainuoja. Kartais kainuoja LABAI daug. Bet čia yra niuansų.
JAV universitetai gali kainuoti nuo 30,000 iki 70,000 dolerių per metus (taip, per metus, ne už visas studijas). Britanija – apie 10,000-30,000 svarų per metus. Bet yra ir gerų žinių: daugelis Europos šalių siūlo nemokamas arba labai pigias studijas net ir užsieniečiams. Vokietija, Norvegija, Suomija (bakalauro lygmenyje suomių kalba) – čia mokėsi tik simbolinį semestro mokestį, kuris dažnai apima viešąjį transportą.
Olandija, Danija, Švedija – čia mokestis yra, bet jis gerokai mažesnis nei anglakalbėse šalyse, ypač jei esi ES pilietis. Ir štai čia svarbu: būdamas iš Lietuvos, tu esi ES pilietis, o tai reiškia, kad daugelyje Europos šalių mokėsi tokius pačius mokesčius kaip ir vietiniai studentai.
Bet studijų mokestis – tai tik dalis lygties. Yra dar gyvenimo išlaidos. Skandinavijos šalyse gali gyventi beveik nemokamai studijuodamas, bet duonos kepalas kainuoja 5 eurus, o nuoma – nuo 500 eurų per mėnesį už kambarį bendrabutyje. Pietų Europoje – Ispanijoje, Portugalijoje, Graikijoje – gyvenimas pigesnis, bet dažnai ir stipendijų mažiau.
Štai ką reikėtų įskaičiuoti į biudžetą:
– Studijų mokestis (jei taikoma)
– Nuoma (400-800 eurų per mėnesį vidutiniškai)
– Maistas (200-400 eurų)
– Transportas (dažnai įeina į studento mokestį)
– Draudimas (privalomas, apie 30-100 eurų per mėnesį)
– Knygos ir mokomoji medžiaga (100-300 eurų per semestrą)
– Lėktuvo bilietai namo (bent 2-4 kartus per metus)
Stipendijos egzistuoja ne tik filmuose
Dabar geresnės naujienos – stipendijos yra realios ir jų yra daug daugiau, nei manai. Tiesiog apie jas reikia žinoti ir laiku aplikuoti.
Erasmus+ programa – tai klasika, leidžianti studijuoti vieną ar du semestrus užsienyje, kai esi jau įstojęs į Lietuvos universitetą. Gauni stipendiją (apie 400-600 eurų per mėnesį, priklausomai nuo šalies), išlaikai savo vietą Lietuvos universitete ir grįžęs pripažįstami tavo užsienyje išklausyti dalykai.
Bet yra ir kitų variantų. Daugelis universitetų siūlo savo stipendijas tarptautiniams studentams, ypač jei turi gerų pažymių. Kai kurios šalys turi vyriausybines stipendijų programas – pavyzdžiui, Švedijos Instituto stipendijos, Olandijos Orange Tulip stipendijos, Vokietijos DAAD programa.
Svarbu žinoti: dauguma stipendijų reikalauja atskirų aplikacijų, kurios turi būti pateiktos kartu su įstojimo dokumentais arba net anksčiau. Taigi vėl grįžtame prie to, kad viską reikia planuoti iš anksto.
Dar vienas būdas finansuoti studijas – darbas. Daugelyje šalių studentai gali dirbti 15-20 valandų per savaitę studijų metu ir full-time per atostogas. Skandinavijoje ir Olandijoje net paprastas darbas kavinėje ar parduotuvėje gali apmokėti tavo nuomą ir maistą. Tiesa, pirmaisiais metais gali būti sunku rasti darbą dėl kalbos barjero, bet vėliau tampa lengviau.
Kultūrinis šokas yra tikras dalykas
Gerai, dokumentai surinkti, pinigai kažkaip suplanuoti, priimtas į universitetą – pakavai lagaminą ir skrendi. Pirmos savaitės yra euforijos pilnos. Viskas nauja, įdomu, jaudinantis. Sutinki žmonių iš viso pasaulio, visi draugiški, vyksta įvadinės savaitės su vakarėliais ir ekskursijomis. Jaučiesi kaip filme.
Bet po mėnesio-dviejų ateina tai, ką psichologai vadina kultūriniu šoku. Ir ne, tai nereiškia, kad tau nepatinka šalis ar universitetas. Tai tiesiog reiškia, kad tavo smegenys yra pavargusios nuolat prisitaikyti prie naujos aplinkos.
Staiga supranti, kad čia niekas nesupras tavo Lietuvos vidaus juokų. Kad tavęs niekas nepažįsta ir tu turi kurti save iš naujo. Kad net paprastas dalykas kaip nueiti pas gydytoją ar atsidaryti banko sąskaitą yra sudėtingas, nes sistema veikia kitaip nei namie. Kad tu pasiilgai lietuviškos juodos duonos, normalaus varškės sūrelio ir pokalbių lietuvių kalba.
Šis etapas yra normalus ir jį išgyvena visi. Kai kurie labiau, kai kurie mažiau. Svarbu žinoti, kad tai praeina. Paprastai po 3-6 mėnesių pradedi jaustis geriau, randi savo žmonių ratą, įsikuri į rutiną, galbūt pradedi dirbti ar prisijungi prie kokio nors klubo universitete.
Ką daryti, kai užeina kultūrinis šokas:
– Nebijok prisipažinti, kad tau sunku – kalbėk su draugais, šeima, universiteto psichologu
– Ieškokis lietuvių bendruomenės – ji egzistuoja beveik kiekviename didesniame mieste
– Bet neužsidaryk tik su lietuviais – tai tik pratęs adaptacijos procesą
– Išeik iš kambario – prisijunk prie universiteto klubų, sporto komandų, savanorystės
– Leisk sau kartais būti liūdnam ir pasiilgti namų – tai normalu
Studijų sistema: ne viskas yra kaip Lietuvoje
Vienas didžiausių netikėtumų daugeliui studentų – tai kaip skiriasi pati studijų sistema. Lietuvoje įpratę prie paskaitos-seminaro formato, kur dėstytojas kalba, o tu užsirašinėji. Užsienyje, ypač Vakarų šalyse, viskas gali būti visiškai kitaip.
Anglosaksų šalyse (JK, JAV, Kanada, Australija) labai didelis dėmesys skiriamas savarankiškam darbui ir kritiniam mąstymui. Čia niekas neduos tau konspekto, kurio išmokęs išlaikysi egzaminą. Čia tau duos 20 straipsnių, pasakys „perskaityk, suformuok nuomonę ir būk pasiruošęs diskutuoti”. Ir taip, diskusijos sudaro didelę dalį pažymio.
Olandijoje ir Skandinavijoje labai populiarus grupinis darbas. Ir ne toks, kur vienas daro, o kiti tik pasirašo (nors ir tai pasitaiko). Čia tikrai tikimasi, kad visi prisidės, nes dažnai būna grupinės prezentacijos, kur dėstytojas gali individualiai klausinėti kiekvieną grupės narį.
Vokietijoje studentai turi daug laisvės – gali pasirinkti, į kokias paskaitas eiti, kaip planuoti savo semestrą. Bet tai reiškia ir didelę atsakomybę. Niekas tavęs nevaikys ir nepriminės apie deadline’us.
Pietų Europoje sistema gali būti šiek tiek artimesnė Lietuvos – daugiau paskaitų, egzaminų, bet paprastai labiau atsipalaidavusi atmosfera. Ispanijoje pietūs gali trukti dvi valandas, o paskaitos kartais prasideda 15 minučių vėliau nei planuota.
Svarbu suprasti šiuos skirtumus prieš renkantis šalį ir universitetą. Jei esi labiau savarankiškas ir mėgsti diskusijas – tau tiks anglosaksų sistema. Jei nori daugiau struktūros ir aiškumo – galbūt geriau rinktis kontinentinę Europą.
Draugystės be sienų ir santykiai nuotolyje
Vienas geriausių dalykų studijuojant užsienyje – žmonės, kuriuos sutinki. Tavo kursiokai gali būti iš 30 skirtingų šalių. Tavo kambario draugas bendrabutyje gali būti iš Brazilijos, kitas koridoriaus kaimynas – iš Japonijos, o geriausia draugė – iš Italijos.
Šios draugystės yra kitokios nei namie. Jos formuojasi greitai ir intensyviai, nes visi esate panašioje situacijoje – toli nuo namų, ieškote savo vietos, dalijatės patirtimis. Kartu keliaujate, švenčiate, verkiate dėl egzaminų, palaikote vienas kitą.
Bet yra ir sudėtinga pusė. Po studijų visi išsiskirsto po pasaulį. Ta geriausia draugė grįžta į Italiją, brazilas išvyksta dirbti į Kanadą, o tu galbūt grįžti į Lietuvą arba lieki toje šalyje. Palaikyti ryšius tampa sunkiau, nors socialiniai tinklai ir padeda.
O ką daryti su santykiais Lietuvoje? Jei turi antrąją pusę namie, studijos užsienyje bus rimtas išbandymas. Santykiai nuotolyje gali veikti, bet reikia daug pastangų iš abiejų pusių. Reikia pasitikėjimo, komunikacijos ir realaus plano, kaip ir kada matysitės.
Kai kurie pasirenka nutraukti santykius prieš išvykstant, kad būtų laisvi patirti viską, ką siūlo naujas gyvenimas. Kiti stengiasi išlaikyti ir kartais tai pavyksta. Nėra teisingo atsakymo – kiekviena situacija unikali.
Dar vienas dalykas – romantiniai santykiai užsienyje. Gali įsimylėti žmogų iš kitos šalies, ir tai yra nuostabu, bet ir sudėtinga. Ką darysite po studijų? Kas kur kels? Šie klausimai gali būti sunkūs, bet jei jausmai tikri – sprendimai atsiranda.
Karjeros galimybės ir ta baisi dilema – grįžti ar likti
Vienas iš svarbiausių klausimų, kuris kyla studijų pabaigoje – ką dabar? Diplomas kišenėje, bet kur tą gyvenimą kurti?
Studijos užsienyje tikrai atveria daugiau karjeros galimybių. Turi tarptautinę patirtį, dažnai moki kelias kalbas, esi įpratęs prie skirtingų kultūrų. Darbdaviai tai vertina, nesvarbu ar ieškosi darbo Lietuvoje, ar užsienyje.
Daugelis šalių leidžia absolventams pasilikti ieškoti darbo po studijų. JK turi Graduate Route vizą (2 metai), Olandija – orientation year (1 metai), Vokietija – 18 mėnesių. Per tą laiką gali ieškotis darbo savo srityje ir, jei randi, gauti darbo vizą.
Bet čia prasideda ta dilema. Likti užsienyje reiškia geresnes algas, daugiau karjeros galimybių, tarptautinę aplinką. Bet tai taip pat reiškia būti toli nuo šeimos, draugų, lietuviškos kultūros. Praleisi šeimos šventes, draugų vestuves, nepažinosi savo brolio ar sesės vaikų augant.
Grįžti į Lietuvą reiškia būti šalia artimųjų, kalbėti savo kalba, suprasti kultūrinius kontekstus. Bet gali susidurti su mažesnėmis algomis, mažiau įvairiomis karjeros galimybėmis, o kartais ir su nusivylimu, kad Lietuvoje kai kas veikia ne taip efektyviai kaip buvai įpratęs užsienyje.
Kai kurie randa kompromisą – dirba kelerius metus užsienyje, sukaupią patirties ir santaupų, o paskui grįžta į Lietuvą su geresne pozicija. Kiti nuolat juda tarp šalių. Dar kiti visiškai įsikuria užsienyje ir Lietuva tampa vieta, kurią lanko atostogų.
Nėra teisingo pasirinkimo. Yra tik tavo pasirinkimas, pagrįstas tuo, kas tau svarbu gyvenime. Ir gera žinia – šis pasirinkimas nėra galutinis. Gali išvykti ir grįžti. Gali grįžti ir vėl išvykti. Šiuolaikiniame pasaulyje niekas nebesako, kad turi vienoje vietoje pragyventi visą gyvenimą.
Kai diplomas jau ant sienos, o prisiminimai – širdyje
Taigi, štai ir esi čia – su diplomu rankose, su galva pilna prisiminimų ir širdimi, kuri šiek tiek suplėšyta tarp skirtingų pasaulių. Studijos užsienyje nėra nei ideali svajonė, nei košmaras. Jos yra intensyvi, sudėtinga, kartais frustruojanti, bet neįtikėtinai praturtinanti patirtis.
Taip, bus sunku. Bus momentų, kai norėsi viską mesti ir grįžti namo. Bus naktų, kai verksi dėl namų ilgesio, streso ar nesupratimo, ką čia iš viso darai. Bet bus ir momentų, kai sėdėsi su draugais iš penkių skirtingų šalių, valgydamas maistą iš dar trijų kitų, juoksies iš kažko, ko net negali išversti į lietuvių kalbą, ir pagalvosi – „Dieve, kaip aš čia atsidūriau ir kaip man pasisekė”.
Studijos užsienyje pakeis tave. Tapsi savarankiškesnis, atviresnis, lankstesnis. Išmoksi prisitaikyti, spręsti problemas, gyventi su neapibrėžtumu. Šie įgūdžiai pravers ne tik karjeroje, bet ir gyvenime apskritai.
Ar verta? Jei turi galimybę, nors šešėlį motyvacijos ir bent minimalų planą, kaip tai finansuoti – taip, verta. Net jei studijuosi tik semestrą per Erasmus. Net jei po studijų grįši į Lietuvą. Patirtis, kurią įgysi, žmonės, kuriuos sutiksi, ir perspektyvos, kurias atversi – tai lieka su tavimi visam laikui.
Tik nepamirsk – užsienis nėra magiškas sprendimas visoms problemoms. Jei bėgi nuo kažko, tas „kažkas” dažniausiai keliauja su tavimi. Bet jei eini link kažko – naujos patirties, žinių, galimybių – tuomet studijos užsienyje gali būti vienas geriausių sprendimų, kokį tik gali priimti.
Ir kas žino, galbūt po dešimties metų sėdėsi kavinėje kažkuriame pasaulio kampelyje, susitikęs su senais draugais iš universiteto, ir juoksiesi prisimindami tuos pirmuosius nerangius bandymus užsisakyti kavos vietine kalba, tuos chaotiškus grupinių darbų vakarus ir tas akimirkas, kai jutotės, kad užkariaujate pasaulį. Ir būtent dėl tokių akimirkų visa tai – dokumentai, pinigai, stresas ir netikrumas – verta.
