Kai raidės šoka po puslapį – kas iš tikrųjų vyksta?
Įsivaizduok: sėdi klasėje, mokytojas prašo perskaityti pastraipą garsiai. Visi kiti, atrodo, tai daro be jokių problemų, o tu žiūri į puslapį ir raidės tiesiog… nesusideda į žodžius. Arba susideda, bet kažkaip ne taip. Gal tu tiesiog „tingus”? Gal „nepakankamai stengiesi”? Ne. Visiškai ne.
Mokymosi sunkumai – tai ne charakterio trūkumas ir ne intelekto problema. Tai neurologiniai skirtumai, kurie veikia tai, kaip žmogaus smegenys apdoroja informaciją. Ir apie tai reikia kalbėti atvirai, nes per daug jaunų žmonių vis dar jaučiasi vieniši su šiais iššūkiais, o per daug mokytojų ir tėvų vis dar nesuvokia, kas iš tikrųjų vyksta.
Disleksija – daugiau nei tik „raidžių maišymas”
Disleksija yra bene labiausiai žinomas mokymosi sunkumas, bet kartu ir bene labiausiai klaidingai suprantamas. Populiarioji kultūra mus išmokė galvoti, kad disleksija = raidės apverstos aukštyn kojomis arba sukeistos vietomis. Tikrovė yra daug sudėtingesnė.
Disleksija iš esmės yra fonologinio apdorojimo sunkumas. Tai reiškia, kad smegenys sunkiau susieja rašytinius simbolius (raides) su garsais, kuriuos tie simboliai atspindi. Todėl skaitymas reikalauja daug daugiau pastangų – ne todėl, kad žmogus yra mažiau protingas, o todėl, kad jo smegenys tiesiog kitaip „sukabintos”.
Štai keletas dalykų, kurie iš tikrųjų gali lydėti disleksiją:
- Skaitymas yra lėtas ir reikalauja daug koncentracijos
- Sunku atsiminti žodžių rašybą, net jei matei juos šimtus kartų
- Sunku greitai rasti žodžius kalbant (žinai, ką nori pasakyti, bet žodis „neateina”)
- Sunku sekti ilgas instrukcijas, ypač žodines
- Rašant dažnai praleistamos raidės ar sukeičiamos vietomis
- Skaitymas garsiai sukelia didelį stresą
Svarbu žinoti: disleksija dažnai eina koja kojon su stipriomis pusėmis. Daug žmonių su disleksija turi išskirtinį erdvinį mąstymą, kūrybiškumą, gebėjimą matyti „didelį paveikslą”. Tokie žmonės kaip Richardas Bransonas, Stevenas Spielbergas ar Agatha Christie – visi turėjo disleksiją. Tai nereiškia, kad disleksija yra „super galia” (toks romantizavimas irgi nėra teisingas), bet tai tikrai nereiškia, kad esi mažiau pajėgus.
ADHD mokykloje – kai smegenys nenori sėdėti ramiai
ADHD (dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimas) dažnai klaidingai vaizduojamas kaip „tas berniukas, kuris negali sėdėti ramiai”. Bet ADHD yra daug platesnė ir sudėtingesnė patirtis, ir ji tikrai ne tik berniukų reikalas.
ADHD yra trijų tipų: daugiausia nepakankamai dėmesio (inattentive), daugiausia hiperaktyvus-impulsyvus, ir kombinuotas. Mergaitės dažnai turi pirmąjį tipą – jos nesišokinėja po klasę, jos tiesiog „išplaukia” mintimis į kitą dimensiją. Todėl jos dažnai diagnozuojamos vėlai arba visai nediagnozuojamos.
Mokykloje ADHD gali reikštis taip:
- Sunku pradėti užduotis (ypač tas, kurios neatrodo įdomios)
- Sunku baigti pradėtas užduotis
- Pamirštamos namų užduotys, reikmenys, terminai
- Sunku klausytis ilgų paskaitų
- Impulsyvūs atsakymai arba pertraukiamas kalbėtojas
- Hiperfokusas – gebėjimas valandų valandas susikoncentruoti į tai, kas įdomu, bet visiškas nesugebėjimas susitelkti į tai, kas neįdomu
Vienas iš labiausiai neįvertintų ADHD aspektų – emocijų reguliavimo sunkumai. Žmonės su ADHD dažnai jaučia emocijas intensyviau ir sunkiau jas valdo. Kritika gali jaustis kaip smūgis į pilvą, nusivylimas – kaip pasaulio pabaiga. Tai ne dramatizavimas – tai neurologinė realybė.
Kiti mokymosi sunkumai, apie kuriuos mažai kalbama
Disleksija ir ADHD gauna daugiausia dėmesio, bet yra ir kitų mokymosi sunkumų, kurie gali labai apsunkinti mokyklinį gyvenimą:
Diskalkulija – tai disleksijos „sesuo”, bet skaičiams. Žmogus su diskalkulija gali sunkiai suvokti skaičių santykius, sunkiai atsiminti matematines operacijas, sunkiai orientuotis laike ar piniguose. Tai nėra „blogumas matematikoje” – tai specifinis sunkumas apdoroti skaitinius simbolius ir sąvokas.
Dispraksija (arba DCD – raidos koordinacijos sutrikimas) – veikia motorinę koordinaciją. Tai gali reikštis kaip netvarkinga rašysena, sunkumai sporto pamokose, nerangumas, sunkumai organizuojant mintis raštu. Žmonės su dispraksija dažnai žino, ką nori pasakyti, bet ranka tiesiog nepaklūsta.
Apdorojimo greičio sunkumai – kai smegenys apdoroja informaciją lėčiau nei vidutiniškai. Tai nereiškia, kad žmogus yra mažiau protingas – jis tiesiog reikalauja daugiau laiko. Testai su laiko limitu gali būti ypač stresingi.
Darbo atminties sunkumai – sunku laikyti informaciją galvoje trumpam laikui. Pavyzdžiui, mokytojas pasako trijų žingsnių instrukciją, ir trečio žingsnio jau nebeatsimeni, kai baigi pirmąjį.
Svarbu žinoti, kad šie sunkumai labai dažnai eina kartu. Tai vadinama „komorbidiškumu”. Disleksija ir ADHD kartu – labai dažnas derinys. ADHD ir nerimas – irgi. Todėl kartais sunku suprasti, kas iš tikrųjų vyksta, ir reikia specialisto pagalbos.
Kaip suprasti, kad galbūt tau reikia pagalbos?
Čia svarbu pasakyti vieną dalyką: diagnozė nėra etiketė. Diagnozė yra įrankis – ji padeda suprasti save ir gauti reikiamą pagalbą. Jei atpažįsti save aukščiau aprašytuose sunkumuose, tai nereiškia, kad esi „sugedęs”. Tai reiškia, kad tavo smegenys veikia kitaip, ir tu gali išmokti su tuo dirbti.
Keletas ženklų, kad verta pasikalbėti su specialistu:
- Skaitymas ar rašymas reikalauja daug daugiau pastangų nei kitiems, ir tai tęsiasi ilgą laiką
- Mokykloje sekasi daug blogiau nei galėtum tikėtis pagal savo pastangas
- Jauti didelį stresą ar nerimą dėl konkrečių mokyklinių užduočių
- Mokytojai ar tėvai nuolat sako, kad „gali geriau, tik nenori”
- Turi didelių sunkumų su organizacija, laiko valdymu, terminais
- Jautiesi labai skirtingai nuo bendraamžių mokymosi atžvilgiu
Ką daryti? Pirmiausia – pasikalbėk su tėvais arba patikimu mokytoju. Jei tai sunku, gali kreiptis į mokyklos psichologą. Lietuvoje pedagoginės psichologinės tarnybos (PPT) atlieka mokymosi sunkumų vertinimą nemokamai. Tai nėra baisus procesas – tai tiesiog pokalbiai, testai ir stebėjimas, kurie padeda suprasti, kaip tu mokaisi.
Praktinės strategijos, kurios iš tikrųjų veikia
Gerai, diagnozė yra arba nėra, bet kaip gyventi dabar? Štai keletas strategijų, kurios padeda daugeliui žmonių su mokymosi sunkumais:
Jei skaitymas yra sunkus:
- Naudok audioknygas arba teksto skaitymo programas. Tai ne „sukčiavimas” – tai prieinamumo įrankis
- Skaitydamas naudok liniuotę ar pirštą, kad nesimestų akys
- Pabandyk spalvotus filtrus arba spalvotą popierių – kai kuriems žmonėms tai labai padeda
- Skaityk garsiai sau – tai aktyvuoja daugiau smegenų dalių
- Skaidyk tekstą į mažas dalis, daryti pertraukas
Jei koncentracija yra problema:
- Pomodoro technika – 25 minutės darbo, 5 minutės pertraukos. Tai veikia, nes žinai, kad pertrauka ateina
- Triukšmo panaikinimo ausinės arba balta triukšmo muzika
- Mokykis stovėdamas arba vaikščiodamas – fizinis judėjimas padeda ADHD smegenims
- Rašyk užduotis ant lipnių lapelių ir klijuok matomoje vietoje
- Naudok telefoną kaip pagalbininką, ne priešą – priminimai, laikmačiai, užduočių sąrašai
Jei rašymas yra sunkus:
- Diktuok mintis į telefoną, paskui redaguok
- Naudok rašybos tikrinimo programas be gėdos
- Prieš rašydamas sudaryk minčių žemėlapį
- Rašyk pirmiausia turinį, paskui taisyk – nesistengk vienu metu ir galvoti, ir rašyti taisyklingai
Dėl organizacijos ir laiko valdymo:
- Vienas dienoraštis/planuotojas viskam – ne penki skirtingi
- Kiekvieną dieną vakare penkios minutės rytojaus planavimui
- Didelias užduotis skaidyk į mažus žingsnius ir rašyk juos atskirai
- Naudok vizualius kalendorius – spalvos ir paveikslėliai veikia geriau nei tekstas
Kaip kalbėtis su mokytojais ir tėvais – nes tai irgi svarbu
Vienas iš sunkiausių dalykų – paprašyti pagalbos. Ypač kai jautiesi, kad kiti gali pagalvoti, jog tu tiesiog ieškosi pasiteisinimų. Bet štai tiesa: mokytojai negali tau padėti, jei nežino, kad tau reikia pagalbos. O dauguma mokytojų iš tikrųjų nori padėti.
Kaip kalbėti su mokytoju? Gali pasakyti tiesiog ir aiškiai: „Man sunku su skaitymu garsiai, nes turiu disleksiją. Ar galėčiau gauti tekstą iš anksto?” arba „Man sunku sutelkti dėmesį ilgų testų metu. Ar yra galimybė turėti daugiau laiko?” Konkreti problema + konkretus prašymas = daug efektyviau nei bendras „man sunku”.
Jei mokytojas reaguoja neigiamai arba nesuprantamai – tai nėra tavo problema. Tai mokytojo problema. Tokiu atveju galima kreiptis į klasės auklėtoją, mokyklos psichologą arba tėvus, kad jie padėtų komunikuoti.
Su tėvais gali būti sunkiau, ypač jei jie priklauso kartai, kuri apie mokymosi sunkumus nieko negirdėjo. Galima parodyti jiems informacijos – straipsnių, vaizdo įrašų. Galima paprašyti kartu nueiti pas specialistą. Svarbiausia – nepasiduoti minčiai, kad turi su tuo susidoroti vienas.
Tu nesi vienas – ir tai nėra pabaiga
Statistika sako, kad maždaug 15-20% žmonių turi kokią nors mokymosi ar dėmesio skirtumą. Tai reiškia, kad beveik kiekvienoje klasėje yra bent keli žmonės, kurie jaučia panašius sunkumus kaip tu. Tik daugelis jų tyli, nes bijo būti palaikyti „kvailais” arba „tingiais”.
Mokymosi sunkumai neišnyksta, kai baigi mokyklą – bet jie tampa daug lengviau valdomi, kai supranti, kas vyksta, ir išmoksti dirbti su savo smegenimis, o ne prieš jas. Universitete yra daugiau lankstumo. Darbo pasaulyje gali rinktis sritis, kurios žaidžia pagal tavo stiprybes. Ir svarbiausia – gali kurti aplinką, kuri tau tinka, o ne bandyti tilpti į standartinę formą.
Jei šiandien iš šio straipsnio pasiimsi tik vieną dalyką, tegul tai būna šis: tai, kad tau sunku, nereiškia, kad tu esi mažiau. Tai reiškia, kad tau reikia kitokių įrankių. O įrankiai egzistuoja – tereikia juos rasti.
