Kas tas kultūrinis kapitalas ir kodėl tau tai rūpi?
Girdėjai apie finansinį kapitalą – pinigus, investicijas, santaupas. Bet yra dar vienas kapitalas, apie kurį mokyklose beveik nekalba, nors jis gali turėti didžiulę įtaką tam, kaip susiklostys tavo gyvenimas. Sociologas Pierre’as Bourdieu dar praėjusio amžiaus antroje pusėje suformulavo sąvoką, kuri iki šiol yra viena aktualiausių – kultūrinis kapitalas.
Paprastai tariant, kultūrinis kapitalas – tai visuma žinių, įgūdžių, skonio, elgesio modelių ir kultūrinių nuorodų, kurias žmogus sukaupęs per savo gyvenimą. Tai ne tik tai, ar skaitai knygas ar lankai muziejus. Tai ir tai, kaip kalbi, kaip elgiesi skirtingose socialinėse situacijose, kokie menai tau artimi, kokias istorines ar filosofines nuorodas supranti pokalbio metu.
Kodėl tai svarbu? Nes kultūrinis kapitalas atidaro duris. Ne metaforiškai, o labai konkrečiai. Žmonės, kurie geba laisvai kalbėti apie literatūrą, meną, istoriją, filosofiją, muzikos stilius – jie lengviau susiranda bendrą kalbą su skirtingais žmonėmis, lengviau patenka į tam tikrus socialinius ratus, lengviau atrodo kompetentingi ir įdomūs. Ir ne, tai nėra elitizmas – tai tiesiog realybė, kurią verta suprasti ir panaudoti savo naudai.
Trys kultūrinio kapitalo formos, kurias verta žinoti
Bourdieu išskyrė tris pagrindines kultūrinio kapitalo formas, ir kiekviena jų veikia skirtingai. Suprasti šį skirtumą – jau pirmas žingsnis į sąmoningą savęs ugdymą.
Įkūnytas kapitalas – tai tas, kuris yra tavyje. Kaip kalbi, kaip gestikuliuoji, kaip elgiesi prie stalo, kaip reaguoji į meną, kaip argumentuoji savo mintis. Šis kapitalas formuojasi metų metais ir jo negalima tiesiog nusipirkti ar greitai įgyti. Jis yra labiausiai susijęs su tuo, kokioje aplinkoje augai, bet – ir tai svarbu – jis gali būti sąmoningai ugdomas bet kuriame amžiuje.
Objektyvizuotas kapitalas – tai fiziniai kultūriniai objektai: knygos, meno kūriniai, muzikos įrašai, filmai. Turėti juos namuose, skaityti, klausytis, žiūrėti – visa tai formuoja tavo kultūrinį pasaulį. Čia gera žinia: šiandien, su internetu, prieiga prie šio kapitalo yra demokratiškesnė nei bet kada anksčiau.
Institucionalizuotas kapitalas – tai diplomai, sertifikatai, formalūs pripažinimai. Universiteto laipsnis, muzikos mokyklos baigimas, kalbų egzaminai. Tai oficialus patvirtinimas, kad turi tam tikrų žinių ar įgūdžių.
Jaunystėje dažniausiai koncentruojamasi tik į trečiąją formą – diplomus. Bet pirmosios dvi yra ne mažiau, o gal net labiau svarbios ilgalaikėje perspektyvoje. Žmogus su puikiu diplomu, bet be gebėjimo laisvai kalbėti apie idėjas, be kultūrinės erudicijos – dažnai jaučiasi praradęs, kai patenka į tam tikras aplinkas.
Skaitymas – ne pareiga, o supergalia
Gerai, žinai, kad reikia skaityti. Tai tau sakė visi – tėvai, mokytojai, kiekvienas antras suaugęs žmogus. Bet galbūt niekas tau nepaaiškino, kodėl tiksliai skaitymas yra toks galingas kultūrinio kapitalo formavimo įrankis.
Kai skaitai rimtą literatūrą – tiek grožinę, tiek negrožinę – tu ne tik gauni informacijos. Tu mokiesi mąstyti tam tikrais modeliais. Filosofinė knyga moko argumentuoti. Istorinis romanas moko suprasti kontekstą ir priežastingumo ryšius. Psichologijos knyga moko suprasti žmonių elgesį. Klasikinė literatūra moko suprasti kultūrines nuorodas, kurios yra giliai įsišaknijusios vakarietiškoje kultūroje.
Praktinis patarimas: neskaityk to, ką „reikia” skaityti. Skaityk tai, kas tau įdomu, bet sąmoningai plėsk savo ratą. Jei mėgsti fantastinę literatūrą – puiku, bet kartas nuo karto įmesk vieną klasiką ar vieną negrožinę knygą. Jei mėgsti saviugdos knygas – gerai, bet pridėk vieną istorinę ar filosofinę.
Keletas konkrečių rekomendacijų, nuo ko pradėti, jei nežinai:
- Yuval Noah Harari „Sapiens” – puikus įvadas į žmonijos istoriją, parašytas taip, kad nesimiegotų
- Fiodoras Dostojevskis „Nusikaltimas ir bausmė” – gali skambėti baugiai, bet tai vienas įdomiausių psichologinių romanų, kuriuos galima rasti
- Alber Camus „Svetimas” – trumpas, bet labai daug sukeliantis klausimų
- Nassim Nicholas Taleb „Juodasis gulbė” – keičia tai, kaip galvoji apie atsitiktinumą ir riziką
- Viktorija Daujotytė ar Marcelijus Martinaitis – lietuvių autoriai, kurie parodo, kad lietuvių kultūra turi ką pasakyti pasauliui
Ir dar vienas dalykas: skaitymo greitis nėra svarbus. Geriau perskaityti vieną knygą per mėnesį ir ją iš tikrųjų suprasti, nei pralakstyti dešimt ir nieko neprisiminti.
Menas – ne tik gražūs paveikslai ant sienų
Daugelis žmonių mano, kad menas – tai kažkas, kas skirta „tiems, kurie supranta”. Kad reikia turėti specialų išsilavinimą, kad galėtum stovėti muziejuje ir kažką jausti. Tai vienas didžiausių mitų apie kultūrinį kapitalą.
Menas – tai kalba. Ir kaip bet kurią kalbą, ją galima išmokti. Bet pirmiausia reikia nustoti bijoti, kad „nesuprantate”. Nes mene nėra vieno teisingo supratimo. Yra tavo supratimas, kuris keičiasi, gilėja, plečiasi, kai daugiau žinai ir daugiau matai.
Kaip pradėti? Labai paprastai. Eik į muziejų – ne todėl, kad „reikia”, o tiesiog kaip į eksperimentą. Stok priešais paveikslą, kuris kažkodėl traukia akį, ir tiesiog žiūrėk. Neklausk savęs „ką tai reiškia” – klausk „ką aš jaučiu žiūrėdamas į tai” ir „kas čia mane traukia”. Tai jau yra meninė patirtis.
Po to, jei nori gilintis – yra daugybė priemonių. „YouTube” kanalas „The Art Assignment” puikiai paaiškina šiuolaikinį meną be snobizmo. Khanacademy turi nemokamų meno istorijos kursų. Podcastai apie meną – jų yra daugybė anglų kalba.
Muzika – atskira tema. Čia daugelis jaunų žmonių jau turi stiprų kultūrinį kapitalą, tiesiog jo nevertina. Jei giliai supranti tam tikrą muzikos žanrą – jo istoriją, kontekstą, pagrindinius kūrėjus – tai jau yra kultūrinis kapitalas. Problema tik tada, kai tas supratimas yra labai siauras. Todėl verta kartas nuo karto išeiti iš savo komforto zonos – paklausyti džiazo, klasikinės muzikos, pasaulio muzikos, elektroninės muzikos istorijos.
Kalbos ir komunikacija kaip kultūrinio kapitalo pagrindas
Vienas iš labiausiai neįvertintų kultūrinio kapitalo aspektų – tai kaip tu kalbi ir rašai. Ne taisyklingumas (nors ir jis svarbus), o gebėjimas tiksliai ir įdomiai išreikšti mintis, gebėjimas kalbėti apie sudėtingas temas paprastai, gebėjimas klausytis ir reaguoti į tai, ką kitas sako.
Užsienio kalbos – tai turbūt vienas geriausių investicijų į kultūrinį kapitalą. Ir ne tik todėl, kad galėsi kalbėtis su daugiau žmonių. Kiekviena kalba yra atskiras pasaulio matymo būdas. Kai moki anglų kalbą – tau atsiveria anglakalbio pasaulio kultūra, literatūra, medijos. Kai moki prancūzų – atsiveria visiškai kitas kultūrinis sluoksnis. Vokiečių kalba atveria filosofijos pasaulį (daug geriausių filosofinių tekstų originale yra vokiečių kalba). Ispanų – Lotynų Amerikos literatūros ir kultūros lobiai.
Praktiškai: jei šiuo metu moki tik lietuvių ir anglų – tai jau labai gerai. Bet jei nori rimtai investuoti į kultūrinį kapitalą, verta pagalvoti apie trečią kalbą. Šiandien tai lengviau nei bet kada – Duolingo, iTalki, kalbų mainų partneriai internete.
Dar vienas dalykas – rašymas. Rašyk. Dienoraštį, bloką, komentarus, esė – nesvarbu. Rašymas yra mąstymo forma. Kai rašai, esi priverstas suformuluoti mintis aiškiai, surasti tinkamus žodžius, sukurti argumentų struktūrą. Tai ugdo ne tik rašymo įgūdžius, bet ir mąstymą apskritai.
Kelionės, žmonės ir gyvenimiška patirtis
Kultūrinis kapitalas formuojasi ne tik per knygas ir muziejus. Labai didelę dalį jo sudaro tiesioginė patirtis – kelionės, susitikimai su skirtingais žmonėmis, dalyvavimas skirtingose kultūrinėse situacijose.
Kelionės – tai ne tik atostogos. Kai keliauji į kitą šalį ir stengiesi iš tikrųjų suprasti tą kultūrą – ne tik nufotografuoti lankytinas vietas – tu gauni kažką, ko negali gauti iš knygų. Supranti, kaip skirtingai žmonės gali organizuoti savo gyvenimą, kokios yra skirtingos vertybių sistemos, kaip tas pats pasaulio reiškinys gali būti matomas visiškai skirtingai.
Bet kelionės – ne visiems prieinama prabanga, ypač jaunystėje. Laimei, kultūrinis kapitalas gali būti formuojamas ir be kelionių. Susipažink su skirtingų kultūrų žmonėmis savo mieste. Eik į kultūrinius renginius, kurie nėra „tavo” kultūros dalis. Žiūrėk filmus iš skirtingų šalių – ne tik amerikietiškus blokbasterius.
Žmonės, su kuriais bendrauji – tai irgi kultūrinio kapitalo šaltinis. Jei apsupsi save žmonėmis, kurie skaito, domisi menu, keliauja, mąsto apie idėjas – tu neišvengiamai perimsi dalį jų kultūrinio kapitalo. Ir atvirkščiai. Tai ne snobizmas – tai tiesiog socialinės aplinkos poveikis, kurį verta sąmoningai valdyti.
Skaitmeninė kultūra ir kaip jos neapsigauti
Šiandien gyvename informacijos pertekliaus amžiuje. Teoriškai prieiga prie kultūros yra demokratiškesnė nei bet kada – „Spotify” turi beveik visą pasaulio muzikos istoriją, „YouTube” turi daugybę kultūrinių turinio kūrėjų, skaitmeninės bibliotekos – tūkstančius knygų. Bet praktiškai daugelis žmonių naudoja šias galimybes labai paviršutiniškai.
Algoritmai – tai kultūrinio kapitalo priešas. Jie tave laiko tame, ką jau žinai ir mėgsti. Jie optimizuoti ne tavo kultūriniam augimui, o tavo laikui, praleistam platformoje. Todėl sąmoningas kultūrinis ugdymas reikalauja aktyviai kovoti su algoritmų logika.
Kaip tai daryti praktiškai:
- Kartą per savaitę sąmoningai paklausyk muzikos, kurios paprastai neklausai – ieškok pats, o ne leisk algoritmui siūlyti
- Sekk kultūrinius žmones socialiniuose tinkluose – ne tik tuos, kurie jus linksmina, bet ir tuos, kurie jus moko ar provokuoja mąstyti
- „YouTube” turi nuostabių kultūrinių kanalų – „Crash Course”, „Nerdwriter1”, „Every Frame a Painting” (filmai), „TED-Ed” – tai ne pramoga, tai kultūrinis ugdymas
- Podcastai – vienas efektyviausių būdų formuoti kultūrinį kapitalą, nes juos galima klausytis einant, vairuojant, sportuojant
- Skaitmeniniai muziejai – daugelis pasaulio didžiausių muziejų turi virtualias ekspozicijas, kurios yra nemokamos
Bet kartu – nepamiršk, kad skaitmeninė kultūra negali visiškai pakeisti fizinės patirties. Knygos skaitymas ekrane ir popierinės knygos skaitymas yra skirtingi patyrimai. Muzikos klausymasis per ausines ir gyvai – skirtingi patyrimai. Paveikslo matymas ekrane ir stovint prieš originalą – visiškai skirtingi patyrimai. Skaitmeninė kultūra yra puiki pradžia ir papildymas, bet ne pakaitalas.
Kai kultūrinis kapitalas tampa gyvenimo būdu
Viskas, apie ką kalbėjome – skaitymas, menas, kalbos, kelionės, sąmoningas kultūrinis ugdymas – tai ne sąrašas užduočių, kurias reikia atlikti. Tai gyvenimo būdas. Ir čia yra esminis skirtumas tarp tų, kurie turi tikrą kultūrinį kapitalą, ir tų, kurie tiesiog bando jį imituoti.
Tikras kultūrinis kapitalas – tai nuolatinis smalsumas. Tai gebėjimas džiaugtis naujomis idėjomis, naujais meniniais patyrimais, naujomis perspektyvomis. Tai ne kolekcija faktų ar perskaitytų knygų sąrašas – tai gyvas santykis su kultūra ir idėjomis.
Pradėk mažai. Jei šiandien neskaitai – pradėk nuo dešimties minučių per dieną. Jei niekada nėjai į muziejų – eik vieną kartą be jokių lūkesčių. Jei niekada neklausei klasikinės muzikos – išbandyk vieną albumą. Kultūrinis kapitalas formuojasi lėtai, bet nuosekliai – kaip bet kuris kapitalas, jis auga per palūkanas. Kuo anksčiau pradedi, tuo daugiau sukaupsi.
Ir paskutinis, bet galbūt svarbiausias dalykas: kultūrinis kapitalas nėra skirtas tam, kad atrodytum protingas ar įspūdingas kituose. Jis skirtas tam, kad tavo paties gyvenimas būtų turtingesnis, gilesnis, įdomesnis. Kad galėtum suprasti daugiau, jausti daugiau, mąstyti giliau. Tai ne investicija į karjerą ar socialinį statusą – nors ir tai gali duoti. Tai investicija į save kaip žmogų. O tai, sutiksi, verta.
