Kai robotai perima darbą – kas lieka mums?
Prisimeni tą jausmą, kai pirmą kartą pamatei, kad ChatGPT gali parašyti esė, sukurti kodą ar net sugalvoti verslo planą per kelias sekundes? Daugelis iš mūsų tada pagalvojo – gerai, bet tai tik žaislas. Dabar, praėjus vos keleriems metams, dirbtinis intelektas diagnozuoja ligas, kuria muzikos albumus ir vairuoja sunkvežimius. Ir klausimas „ar robotai atims mano darbą?” jau neskamba kaip mokslinė fantastika – jis skamba kaip rytojaus ryto naujienos.
Tačiau čia yra vienas dalykas, kurį dažnai pamirštame: automatizacija nėra naujas reiškinys. Ji vyksta nuo pramoninės revoliucijos laikų. Audimo staklės atėmė darbą iš rankų audėjų, traktoriai pakeitė žemdirbius, bankomatas pakeitė dalį bankų kasierių. Ir kiekvieną kartą žmonija ne tik išgyveno – ji rado naujų būdų dirbti, kurti ir tobulėti. Klausimas tik – ar šį kartą viskas kitaip? Ir jei taip, kaip pasiruošti?
Kokie darbai išnyksta – ir kodėl tai nėra vien blogos naujienos
Pasaulio ekonomikos forumas prognozuoja, kad iki 2025 metų automatizacija perkels apie 85 milijonus darbo vietų visame pasaulyje. Skamba baisiai, tiesa? Bet toje pačioje ataskaitoje sakoma, kad bus sukurta apie 97 milijonai naujų darbo vietų. Taigi matematika, bent jau teoriškai, yra teigiama. Bet problema ta, kad šie skaičiai nereiškia, jog žmogus, praradęs darbą sandėlyje, automatiškai taps duomenų analitiku.
Labiausiai pažeidžiami darbai yra tie, kuriuose dominuoja pasikartojantys, aiškiai apibrėžti veiksmai. Kalbame apie:
- Duomenų įvedimą ir apdorojimą – tai jau dabar daro algoritmai greičiau ir tiksliau nei bet kuris žmogus
- Gamybos linijų darbus – robotai nesirgsta, neprašo atostogų ir nedaro klaidų dėl nuovargio
- Paprastą klientų aptarnavimą – chatbotai jau atsakinėja į standartines užklausas milijonuose įmonių
- Transportą ir logistiką – autonominiai automobiliai ir dronai jau testuojami realiomis sąlygomis
- Kai kurias buhalterijos ir teisės sritis – dokumentų analizė ir sutarčių peržiūra tampa AI teritorija
Bet čia svarbu suprasti vieną dalyką – tai, kad kažkas gali būti automatizuota, nereiškia, kad tai bus automatizuota iš karto. Ekonominiai, socialiniai ir politiniai faktoriai lemia, kaip greitai technologijos įsidiegia. Kai kuriose šalyse ir sektoriuose šis procesas vyks lėčiau, nei prognozuojama. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje kryptis yra aiški.
Žmogaus supergalios – ko mašinos negali (bent jau kol kas)
Čia prasideda įdomi dalis. Dirbtinis intelektas yra fenomenalus tam tikrose srityse – jis apdoroja milžiniškus duomenų kiekius, atpažįsta šablonus, optimizuoja procesus. Bet yra dalykų, kuriuose žmonės vis dar yra nepakeičiami, ir ne todėl, kad technologijos dar „nepakankamai pažengusios” – o todėl, kad šie gebėjimai yra giliai žmogiški.
Empatija ir emocinis intelektas. Galite turėti geriausią pasaulyje AI terapeutą, bet ar tikrai jaustumėtės suprasti ir išgirsti? Žmonės jaučia, kai kitas žmogus iš tikrųjų rūpinasi. Socialinis darbuotojas, slaugytoja, mokytojas – šiose profesijose žmogiškas ryšys nėra priedas, jis yra pats produktas.
Kūrybiškumas ir kontekstas. Taip, AI gali sukurti paveikslą ar parašyti dainą. Bet ji tai daro kombinuodama tai, ką jau mato duomenyse. Tikras kūrybiškumas – tai gebėjimas pamatyti ryšius ten, kur jų niekas kitas nemato, pažeisti taisykles prasmingai, reaguoti į kultūrinį momentą. Žmogus, kuris 2020 metais sukūrė meme apie pandemiją, darė tai su visu kultūriniu, emociniu ir socialiniu kontekstu, kurio mašina tiesiog neturi.
Etinis sprendimų priėmimas. Kas nutinka, kai nėra teisingų atsakymų – tik kompromisai? Medicinoje, teisėje, versle kasdien priimami sprendimai, kurie reikalauja ne tik duomenų, bet ir vertybių. AI gali pateikti rekomendacijas, bet atsakomybė – žmogiška.
Fizinis ir situacinis lankstumas. Robotai puikiai veikia kontroliuojamoje aplinkoje. Bet santechnikas, kuris ateina į seną namą su keistai išdėstytomis vamzdžių sistemomis, turi improvizuoti, spręsti problemas realiu laiku, naudoti rankas ir smegenis kartu. Tai vis dar žmogaus teritorija.
Naujos profesijos, apie kurias dar prieš dešimt metų niekas nežinojo
Jei kas 2010 metais būtų pasakęs, kad bus profesija „influenceris” arba „duomenų mokslininkas”, daugelis būtų nusijuokę. Dabar tai yra vienos iš labiausiai apmokamų ir ieškomiausių specialybių. Tas pats vyks ir ateinančiais dešimtmečiais.
Štai kelios profesijos, kurios jau atsiranda arba sparčiai auga:
- AI treneriai ir etikos specialistai – žmonės, kurie moko algoritmus ir užtikrina, kad jie veiktų sąžiningai ir atsakingai
- Žmogaus-mašinos sąveikos dizaineriai – specialistai, kurie kuria patirtis tarp žmonių ir technologijų
- Tvarumo ir klimato konsultantai – nes klimato krizė kuria milžinišką poreikį žmonėms, kurie žino, kaip keisti sistemas
- Personalizuotos sveikatos priežiūros specialistai – genetikos, mitybos ir gyvenimo būdo konsultantai, dirbantys su individualiais duomenimis
- Virtualios ir papildytos realybės kūrėjai – metaversas gali ir neišsipildyti taip, kaip buvo žadėta, bet XR technologijos švietimo, medicinos ir pramonės srityse tikrai auga
- Bendruomenių kūrėjai ir kuratoriai – paradoksaliai, kuo daugiau skaitmeninio triukšmo, tuo labiau žmonės ieško autentiško ryšio ir bendruomenės
Svarbu suprasti, kad daugelis ateities darbų dar neturi pavadinimo. Ir tai nėra priežastis panikuoti – tai yra priežastis ugdyti gebėjimus, kurie bus universalūs: mokytis greitai, prisitaikyti, bendrauti, spręsti problemas.
Ką tai reiškia konkrečiai tau – praktinis žvilgsnis
Gerai, teorija – gerai. Bet ką daryti dabar, jei esi studentas, ieškantis pirmo darbo, arba jaunas specialistas, kuris nori įsitikinti, kad jo karjera bus aktuali po dešimties metų?
Pirma – nustok galvoti apie „saugias” profesijas. Nėra tokio dalyko kaip 100% saugi profesija. Vietoj to galvok apie gebėjimų portfelį. Kuo daugiau skirtingų kompetencijų turi, tuo geriau prisitaikai. Programuotojas, kuris taip pat supranta psichologiją, yra daug vertingesnis nei tas, kuris moka tik kodą.
Antra – išmok dirbti su AI, ne prieš jį. Tai skamba kaip klišė, bet tai tiesa. Žmonės, kurie mokės efektyviai naudoti AI įrankius – rašyti gerus prompt’us, interpretuoti rezultatus, integruoti juos į darbo procesus – turės didžiulį pranašumą. Pradėk dabar: eksperimentuok su ChatGPT, Midjourney, Notion AI ar bet kokiu kitu įrankiu savo srityje.
Trečia – investuok į minkštuosius įgūdžius. Komunikacija, derybos, lyderystė, empatija – tai skamba kaip seni patarimai, bet jie tampa vis vertingesni, nes tai yra tiksliai tai, ko mašinos negali. Jei esi intravertas ir tau tai sunku – tai nereiškia, kad turi tapti ekstravertu. Tai reiškia, kad verta sąmoningai ugdyti gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti.
Ketvirta – mokykis mokytis. Tai gali skambėti abstrakčiai, bet tai yra pats svarbiausias įgūdis. Gebėjimas greitai įsisavinti naują informaciją, kritiškai ją vertinti ir pritaikyti – tai yra tai, ko reikia, kai profesijų kraštovaizdis keičiasi kas penkerius metus. Skaityk knygas, klausyk podcast’ų, eik į kursus, net jei jie nesusiję su tavo dabartine specialybe.
Penkta – nesibijok šoninių žingsnių. Karjera nebūtinai turi būti tiesiai į viršų. Kartais geriausias sprendimas yra pakeisti sritį, išbandyti freelance darbą, pradėti šalutinį projektą. Šie „nuokrypiai” dažnai tampa didžiausiais pranašumais, nes suteikia unikalų perspektyvų derinį.
Socialinis klausimas – kas atsitinka tiems, kurie neprisitaiko?
Čia yra dalis, apie kurią dažnai nekalbama optimistiniuose straipsniuose apie ateities darbo rinką. Automatizacija nėra demokratiška. Ji neveikia vienodai visose socialinėse grupėse, regionuose ir šalyse.
Žmogus, kuris 20 metų dirbo gamykloje ir neturi aukštojo išsilavinimo, negali tiesiog „persikvalifikuoti į duomenų mokslininką”. Tai reikalauja laiko, pinigų, prieigos prie švietimo ir – labai svarbu – socialinio kapitalo. Daugelis žmonių šių išteklių tiesiog neturi.
Tai yra politinis ir socialinis iššūkis, ne tik individualus. Diskusijos apie universalias bazines pajamas (UBI), sutrumpintą darbo savaitę, nemokamą perkvalifikavimą ir stipresnę socialinę apsaugą nėra tik akademinės – jos yra labai praktinės atsakos į realią problemą. Suomija, Nyderlandai ir kitos šalys jau eksperimentuoja su šiais modeliais.
Kaip jaunas žmogus, tu gali į tai žiūrėti dviem lygmenimis: asmeniškai – rūpintis savo gebėjimų ugdymu, ir pilietiškai – domėtis šiomis politinėmis diskusijomis ir balsuoti už tuos, kurie siūlo apgalvotus sprendimus. Nes ateities darbo rinka formuojama ne tik technologijų, bet ir politikos sprendimų.
Ar turėtume bijoti ar džiaugtis?
Šis klausimas yra neteisingas. Tikrasis klausimas yra – kaip mes, kaip individai ir kaip visuomenė, nusprendžiame reaguoti?
Technologinis pesimizmas – „viskas bus blogai, robotai perims viską” – yra toks pat klaidingas kaip technologinis utopizmas – „AI išspręs visas problemas ir visi gyvens geriau”. Tikrovė, kaip visada, yra sudėtingesnė ir nuobodesnė.
Automatizacija kuria galimybes – atlaisvina žmones nuo monotoniško, pavojingo ar nuobodaus darbo. Teoriškai tai turėtų leisti mums daugiau laiko skirti kūrybai, ryšiams, prasmingai veiklai. Bet tai įvyks tik tada, jei mes – kaip visuomenė – aktyviai to sieksime. Savaime rinkos to nepadarys.
Istorija rodo, kad technologiniai pokyčiai sukuria tiek pat, kiek sunaikina – bet ne visada tiems patiems žmonėms ir ne visada tose pačiose vietose. Tai yra iššūkis, kurį reikia valdyti sąmoningai.
Tavo karjera 2035 metais – ką daryti jau dabar
Jei turėtum išsaugoti tik vieną mintį iš šio straipsnio, tegul ji būtų ši: ateities darbo rinka atlygina žmonėms, kurie yra lankstūs, smalsūs ir geba kurti ryšius – tiek su žmonėmis, tiek su technologijomis.
Nereikia žinoti, kaip atrodys tavo darbas po dešimties metų. Niekas to nežino. Bet galima ugdyti savybes, kurios bus vertingos bet kokiame kontekste. Štai konkretus veiksmų planas:
- Šį mėnesį: Išbandyk bent vieną AI įrankį, susijusį su tavo sritimi. Nesvarbu, ar tai dizainas, rašymas, analizė ar programavimas – yra įrankis tau.
- Šiais metais: Išmok kažko visiškai nesusijusio su tavo pagrindine specialybe. Programuotojas – išmok psichologijos pagrindų. Humanitaras – išmok duomenų analizės pagrindų. Šis kryžminimas yra aukso vertės.
- Per ateinančius penkerius metus: Kūrybiškai galvok apie savo karjerą kaip apie projektų ir patirčių rinkinį, o ne kaip apie vieną tiesią liniją. Freelance darbas, šalutiniai projektai, savanoriavimas – visa tai yra vertinga patirtis.
- Nuolat: Skaityk. Ne tik savo srities naujienas – skaityk apie ekonomiką, psichologiją, technologijas, filosofiją. Platus kontekstas yra tai, ko algoritmams trūksta.
Automatizacija yra realybė. Ji keičia darbo pasaulį greičiau nei bet kada anksčiau. Bet žmogus – su savo empatija, kūrybiškumu, gebėjimu prisitaikyti ir kurti prasmę – niekur nedingsta. Klausimas tik, ar pasiruošime aktyviai, ar laukdami, kol pokyčiai mus pasieks. O tai – jau tavo pasirinkimas.
