Kodėl draugystė nėra savaime suprantamas dalykas
Yra toks mitas, kad tikra draugystė tiesiog egzistuoja – be pastangų, be kompromisų, be jokio darbo. Susipažįsti su žmogumi, spustelėja kažkoks jungiklis, ir viskas – draugas visam gyvenimui. Deja, realybė yra kiek kitokia, ir kuo anksčiau tai suprasi, tuo mažiau nusivylimų patirsi.
Draugystė yra santykiai, o santykiai reikalauja investicijų. Ne pinigų, žinoma – laiko, dėmesio, emocijų ir kartais nemalonių pokalbių. Tai nereiškia, kad draugystė turi būti sunkus darbas, kuris tavęs nebetraukia. Bet ji tikrai nėra kažkas, kas išsilaiko pati savaime, kaip kaktusas ant palangės.
Tyrimai rodo, kad suaugus draugysčių skaičius mažėja – ne todėl, kad žmonės tampa blogesni ar mažiau simpatiški, o tiesiog todėl, kad gyvenimas tampa sudėtingesnis. Atsiranda darbas, studijos, romantiški santykiai, šeima. Ir draugystė, jei jos neprižiūri, pamažu nublanksta kaip sena nuotrauka.
Šiame straipsnyje pakalbėsime apie tai, kaip iš tikrųjų veikia draugystė – ne pasakų versija, o tikroji. Kaip ją palaikyti, kai gyvenimas blaško į skirtingas puses. Kaip spręsti konfliktus, nesugriaunant to, ką kartu sukūrėte. Ir kaip suprasti, kada draugystė tikrai verta pastangų, o kada geriau paleisti.
Kaip atrodo sveika draugystė iš vidaus
Prieš kalbant apie problemas, verta susidėlioti, kaip apskritai atrodo draugystė, kuri veikia gerai. Nes kartais žmonės taip įpranta prie toksiškų ar nesubalansuotų santykių, kad sveika draugystė jiems atrodo kažkaip keistai rami – lyg kažko trūktų.
Sveikoje draugystėje tu gali būti savimi. Skamba banaliai, bet tai labai konkretu – tu nesirenki žodžių, nebijodamas, kad draugas tave neteisingai supras. Tu gali pasakyti „šiandien man blogai” ir negauti atsakymo „o man dar blogiau”. Tu gali pasidalinti savo džiaugsmu ir nebijoti pavydo.
Kitas svarbus požymis – abipusiškumas. Tai nereiškia, kad viskas turi būti padalinta per pusę kaip pica. Gyvenimas nėra toks tvarkingas. Kartais vienas draugas išgyvena sunkų laikotarpį ir jam reikia daugiau paramos. Bet ilgainiui santykiai turi būti subalansuoti – abu duodate, abu gaunate.
Sveika draugystė taip pat leidžia turėti erdvės. Jei draugas pyksta, kad praleidai savaitgalį su šeima, o ne su juo – tai jau signalas. Geri draugai džiaugiasi tavo gyvenimu, o ne bando jį kontroliuoti ar monopolizuoti.
Keletas ženklų, kad draugystė yra sveika:
- Po susitikimo jautiesi energingesnis, o ne išsekęs
- Gali nesutikti su draugu ir tai nesibaigia drama
- Draugas prisimena svarbius tavo gyvenimo dalykus
- Jūs abu galite prašyti pagalbos ir ją gauti
- Nereikia vaidinti – gali būti ir liūdnas, ir kvailas, ir susijaudinęs
Draugystės palaikymas, kai gyvenimas blaško į skirtingas puses
Vienas didžiausių draugysčių žudikų – ne konfliktai, ne išdavystės, o tiesiog gyvenimo tempas ir geografija. Baigiate mokyklą, išvykstate į skirtingus miestus, pradedате skirtingus gyvenimus. Ir pamažu žmogus, su kuriuo kalbėdavote kiekvieną dieną, tampa kažkuo, su kuo kartą per metus parašote „sveikinu su gimtadieniu”.
Tai labai normalu ir labai liūdna tuo pačiu metu. Bet tai nėra neišvengiama.
Pirmas dalykas, kurį reikia suprasti – draugystė keičiasi, ir tai gerai. Jums nebūtina kalbėtis kiekvieną dieną, kad draugystė būtų tikra. Kai kurios draugystės veikia puikiai susitinkant kartą per mėnesį arba net rečiau, bet tų susitikimų kokybė yra tokia, kad jie atsveria kiekybę.
Praktiškai tai reiškia, kad reikia sąmoningai planuoti. Skamba neromantiškai, bet „susitikime kažkada” paprastai reiškia „niekada”. Konkreti data, konkretus planas – tai veikia. Gali net susikurti mažas tradicijas su draugais: kiekvieną pirmą mėnesio savaitę žiūrite filmą kartu, arba kiekvieną vasarą vykstate į kelionę, arba tiesiog kiekvieną sekmadienio vakarą susirašinėjate.
Technologijos čia yra tavo draugas – ne priešas. Žinoma, socialiniai tinklai gali sukurti iliuziją ryšio, kai iš tikrųjų jo nėra. Bet vaizdo skambučiai, bendri žaidimai internete, netgi tiesiog ilgesnis pokalbis per „WhatsApp” – visa tai gali palaikyti draugystę per atstumą. Svarbiausia – tai turi būti tikras pokalbis, o ne tik reakcijų siuntinėjimas po nuotraukomis.
Konkretūs patarimai draugystei per atstumą:
- Susitarkite dėl reguliarių skambučių – net 20 minučių per savaitę gali daug ką pakeisti
- Siųskite žinutes ne tik tada, kai kažkas nutinka, bet ir tiesiog taip – „pagalvojau apie tave”
- Planuokite susitikimus iš anksto – ne laukite, kol atsiras proga
- Dalinkitės kasdieniais dalykais – ne tik didelėmis naujienomis
- Jei draugas išgyvena sunkų laikotarpį, nepamirškite jo po pirmų kelių dienų
Konfliktai – ne draugystės pabaiga, o jos testas
Daugelis žmonių bijo konfliktų draugystėje taip stipriai, kad renkasi tylėti ir kaupti nuoskaudas iki to momento, kai viskas sprogsta. Arba priešingai – išsigąsta pirmo rimtesnio nesutarimo ir nusprendžia, kad draugystė buvo klaida.
Abu variantai yra blogi. Ir abu kyla iš to paties nesusipratimo – kad tikroje draugystėje konfliktų neturėtų būti. Bet tai netiesa. Konfliktai yra natūrali bet kokių santykių dalis. Du skirtingi žmonės su skirtingomis nuomonėmis, poreikiais ir blogomis dienomis – kaip čia gali nekilti trinties?
Klausimas nėra „kaip išvengti konfliktų”, o „kaip juos spręsti taip, kad draugystė išliktų ir net sustiprėtų”.
Pirmas žingsnis – suprasti, kas iš tikrųjų vyksta. Dažnai tai, dėl ko ginčijamasi, nėra tikroji problema. Jei pyksti, kad draugas vėlavo į jūsų susitikimą, galbūt tikroji problema yra tai, kad jautiesi, jog jis tavęs negerbia arba nevertina jūsų laiko kartu. Kai supranti tikrąją problemą, pokalbis tampa produktyvesnis.
Antras dalykas – laiko pasirinkimas. Niekada nespręskite rimtų konfliktų tiesiai po incidento, kai emocijos dar karštos. Tai nereiškia, kad reikia ignoruoti problemą – reikia duoti sau ir draugui laiko atvėsti, o tada kalbėtis. Pokalbis „aš noriu aptarti tai, kas nutiko vakar” yra daug produktyvesnis nei momentinis sprogimas.
Trečias dalykas – kalbėkite apie savo jausmus, ne apie draugo klaidas. „Aš jaučiausi nuviltas, kai neatėjai” skiriasi nuo „tu visada taip darai, tau nerūpi”. Pirmas sakinys atveria pokalbį, antras – jį uždaro ir sukelia gynybinę reakciją.
Kai draugas tave įskaudina – kaip atleisti ir judėti toliau
Atleidimas yra vienas iš tų žodžių, kurie skamba lengvai, bet praktiškai yra labai sunkūs. Ypač kai žaizda dar šviežia. Ir dar sunkiau, kai draugas net neatsiprašė arba neatrodo, kad supranta, ką padarė.
Pirmiausia – atleidimas nėra tas pats, kas pasakyti „viskas gerai”. Viskas gali būti visiškai ne gerai. Atleidimas reiškia, kad tu nusprendžiai nesinešioti to skausmo ir pykčio kaip naštos. Tai darai dėl savęs, ne dėl draugo.
Taip pat svarbu suprasti, kad atleidimas nereiškia, jog turi viską pamiršti arba leisti tai kartotis. Jei draugas padarė kažką, kas pažeidė tavo ribas, tu gali atleisti ir tuo pačiu pasakyti: „Aš tau atleidžiu, bet jei tai pasikartotų, mūsų draugystė nebegalėtų tęstis tokia forma.”
Kaip praktiškai judėti toliau po konflikto? Keletas dalykų, kurie padeda:
- Turėkite tikrą pokalbį – ne tik apsimeskite, kad nieko nebuvo. Jei problema neaptarta, ji liks po paviršiumi ir kils vėl.
- Leiskite sau jaustis blogai – nesistenkite per greitai „susitvarkyti” savo jausmų. Jie yra pagrįsti.
- Ieškokite supratimo, ne teisybės – kartais konfliktas kyla iš nesusipratimo, ir kai supranti draugo perspektyvą, viskas atrodo kitaip.
- Duokite laiko – kai kurios žaizdos gyja lėtai. Tai normalu.
Bet yra ir situacijų, kai atleidimas nereiškia tęsti draugystę. Jei draugas sistemingai tave žeidžia, manipuliuoja tavimi arba jo elgesys kenkia tavo psichinei sveikatai – atleisti ir paleisti yra visiškai teisėtas pasirinkimas.
Toksiškos draugystės – kaip jas atpažinti
Toksiška draugystė yra viena iš tų sąvokų, kuri dabar labai populiari internete, ir kartais žmonės ja piktnaudžiauja – vadina toksiška bet kokią draugystę, kurioje kyla sunkumų. Bet tikra toksiška draugystė yra kažkas konkretaus ir rimto.
Toksiška draugystė yra tokia, kuri sistemingai kenkia tavo savijautai, savigarbai arba gyvenimui. Vienas blogas epizodas – tai ne toksiška draugystė. Tai tiesiog žmogus, kuris padarė klaidą. Bet jei tam tikri elgesio modeliai kartojasi vėl ir vėl – tai jau kitas reikalas.
Ženklai, kad draugystė gali būti toksiška:
- Po susitikimų su šiuo žmogumi nuolat jautiesi išsekęs, liūdnas arba nepakankamas
- Draugas nuolat kritikuoja tave – net jei tai aprengiama kaip „rūpestis” ar „sąžiningumas”
- Jautiesi, kad turi vaikščioti ant kiaušinių – bijai pasakyti netinkamą dalyką
- Draugas manipuliuoja tavo jausmais – naudoja kaltę, gėdą ar baimę, kad gautų, ko nori
- Tavo sėkmė sukelia draugui pavydą, o ne džiaugsmą
- Draugas nuolat kalba apie save, bet niekada neklausia apie tave
- Jautiesi, kad turi „užsitarnauti” draugystę
Jei atpažįsti šiuos ženklus – tai nereiškia, kad draugas yra blogas žmogus. Galbūt jis pats išgyvena sunkumus, galbūt turi neišspręstų problemų. Bet tai nereiškia, kad tu turi kentėti. Gali bandyti kalbėtis atvirai apie tai, kas tave vargina. Jei niekas nesikeičia – gali mažinti atstumą arba baigti draugystę.
Draugystės pabaiga yra skausminga. Bet kartais ji yra sveikas ir reikalingas pasirinkimas.
Kaip užmegzti naujas draugystes suaugus
Daugelis žmonių po mokyklos ar universiteto susiduria su ta pačia problema – kaip susirasti naujų draugų? Vaikystėje tai buvo paprasta: sėdi šalia kažko klasėje, ir jau esi draugas. Suaugus viskas tampa sudėtingiau.
Pirma, reikia suprasti, kad tai normalu – jaustis vienišam arba pastebėti, kad draugų ratas susitraukė. Tai nutinka beveik visiems. Tai nereiškia, kad su tavimi kažkas negerai.
Naujos draugystės suaugus reikalauja aktyvumo. Jos retai atsiranda savaime – reikia eiti ten, kur yra žmonės su panašiais interesais, ir reikia būti tam tikra prasme drąsiam. Pradėti pokalbį, pasiūlyti susitikti, nepasiduoti, jei pirmas bandymas nepavyko.
Kur ir kaip ieškoti naujų draugų:
- Hobių grupės ir klubai – sporto, knygų, žaidimų, meno – bet kas, kas tave domina. Čia žmonės jau turi bendrą temą pokalbiui.
- Savanorystė – puiki vieta sutikti žmones, kuriems rūpi panašūs dalykai kaip ir tau.
- Darbo kolegos – ne visi taps draugais, bet kai kurie gali. Nereikia to atmesti vien todėl, kad tai „darbinis” kontekstas.
- Draugų draugai – klasikinis, bet veikiantis būdas. Paprašyk draugų supažindinti su jų pažįstamais.
- Programėlės ir bendruomenės internete – taip, tai veikia. Yra programėlių, skirtų būtent draugystėms, ne romantiniams santykiams.
Svarbiausia – duoti laiko. Draugystė neatsiranda per vieną susitikimą. Reikia laiko, pakartotinių kontaktų, bendrų patirčių. Tyrimai rodo, kad vidutiniškai reikia apie 50 valandų bendro laiko, kad žmogus taptų pažįstamu, ir apie 200 valandų – kad taptų tikru draugu. Tai daug, bet tai ir paaiškina, kodėl draugystės reikalauja investicijų.
Draugystė – tai, ką statai, o ne tik randi
Galbūt didžiausias posūkis mąstant apie draugystę yra perėjimas nuo pasyvaus prie aktyvaus požiūrio. Nuo „aš turiu draugų” prie „aš kuriu draugystes”. Tai skamba kaip smulkmena, bet iš tikrųjų keičia viską.
Kai supranti, kad draugystė yra kažkas, ką tu aktyviai darai – o ne kažkas, kas tiesiog nutinka tau – pradedi elgtis kitaip. Pradedi pirmas rašyti žinutę, o ne laukti. Pradedi planuoti susitikimus, o ne tikėtis, kad kažkas juos suorganizuos. Pradedi kalbėtis apie sunkius dalykus, o ne tik apie lengvus.
Ir dar vienas dalykas, kurį verta neštis su savimi: ne visos draugystės turi būti vienodo gylio ar intensyvumo. Yra draugų, su kuriais kalbies apie giliausius savo jausmus. Yra draugų, su kuriais tiesiog gerai leidi laiką ir juokiesi. Yra draugų, kurie puikiai tinka vienai konkrečiai gyvenimo sričiai. Visi jie yra vertingi. Nereikia kiekvienos draugystės stumti į „geriausio draugo” kategoriją – tai sukuria nereikalingą spaudimą abiem pusėms.
Konfliktai bus. Nuoskaudos bus. Draugystės, kurios baigsis – irgi bus. Ir tai nėra nesėkmė. Tai tiesiog gyvenimas, kuriame žmonės auga, keičiasi ir kartais eina skirtingais keliais. Svarbu ne tai, kad viskas būtų tobula, o tai, kad tu būtum sąžiningas – ir su draugu, ir su savimi.
Draugystė, kuri išlaiko laiką, nesutarimus ir gyvenimo pokyčius – tai vienas vertingiausių dalykų, kuriuos gali turėti. Ir ji nėra atsitiktinumas. Ji yra pasirinkimas, kurį darai vėl ir vėl.
