Kodėl apskritai verta galvoti apie tai, kuo važiuoji?
Gerai, būkime sąžiningi – daugelis iš mūsų apie transporto poveikį aplinkai galvoja maždaug tiek pat, kiek apie tai, kiek elektros sunaudoja šaldytuvas. Tai yra – beveik niekada. Bet štai keletas skaičių, kurie gali priversti susimąstyti: transporto sektorius Europoje atsakingas už apie 25% visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, o didžioji dalis jų – būtent iš kelių transporto. Ir ne, čia ne kažkokia tolima statistika apie gamyklas Kinijoje. Tai – mūsų kasdieniai važiavimai į darbą, mokyklą, draugų namus.
Jaunimas šiandien yra ta karta, kuri jau aiškiai jaučia klimato kaitos padarinius ir kartu turi daugiausiai galios keisti savo įpročius. Ir čia gera žinia: ekologiškesnis transportas dažnai nėra tik „geresnis planetai” – jis gali būti pigesnis, sveikesnis ir netgi greitesnis tam tikrose situacijose. Taigi kalbėkime apie tai rimtai, bet be moralizavimo.
Dviratis – ne tik sportui ir vasarai
Dviratis ilgą laiką buvo suvokiamas kaip arba sportinis įrenginys, arba kažkas, kuo važinėja vaikai ir pensininkai. Bet pasaulis keičiasi, ir miestuose kaip Amsterdamas, Kopenhaga ar net Vilnius ir Kaunas dviratis tampa rimtu kasdienio transporto įrankiu.
Pirma, kalbėkime apie anglies pėdsaką. Dviratis praktiškai neišmeta CO2 naudojimo metu. Taip, jo gamyba reikalauja resursų, bet lyginant su automobilio ar net elektrinio paspirtuko gamyba – tai yra niekas. Tyrimai rodo, kad dviratis per visą savo gyvavimo ciklą išmeta apie 21 gramą CO2 ekvivalento vienam kilometrui, kai automobilis – apie 271 gramą. Skirtumas milžiniškas.
Antra, dviratis yra finansiškai labai patrauklus. Skaičiuokime: vidutinis automobilio išlaikymas Lietuvoje (draudimas, techninė apžiūra, kuras, remontas, stovėjimas) gali kainuoti nuo 300 iki 600 eurų per mėnesį. Geras dviratis kainuoja 300–800 eurų ir tarnauja daugelį metų, jei tinkamai prižiūrimas.
Praktiniai patarimai tiems, kurie nori pradėti važinėti dviračiu kasdien:
- Nepirkite pirmojo pasitaikiusio pigaus dviračio. Geriau sutaupyti ir investuoti į kokybišką miesto ar hibridinį dviratį – jis bus patogesnis ir ilgiau tvers.
- Investuokite į gerą spyną – tai viena svarbiausių investicijų. Dviračių vagystės miestuose yra realios.
- Žiemą važiuoti galima – tereikia tinkamų padangų (žieminių arba su platesniais protektoriais) ir šiltų pirštinių. Skandinavai tai daro, kodėl mes negalime?
- Drabužiai – ne problema. Jei važiuojate į darbą ar mokyklą, tiesiog važiuokite lėčiau, kad neprakaituotumėte, arba pasiimkite persirengimui skirtus drabužius.
- Naudokite dviračių navigacijos programėles – tokias kaip Komoot ar Google Maps dviračių režimas. Jos rodo saugiausius ir patogius maršrutus.
Elektrinis dviratis – tai atskira tema. Jis puikiai tinka tiems, kurie turi ilgesnius maršrutus arba nenori atvykti į darbą prakaituoti. Kaina – nuo 800 iki 2000 eurų, bet ilgalaikis sutaupymas vis tiek reikšmingas lyginant su automobiliu.
Viešasis transportas: nepatogus mitas ir tikrovė
„Autobusas vėluoja”, „traukinys perpildytas”, „reikia laukti 40 minučių” – šie argumentai prieš viešąjį transportą yra tikri ir suprantami. Bet yra ir kita pusė medalio, apie kurią kalbama rečiau.
Vienas pilnas autobusas gali pakeisti apie 40–50 automobilių. Tai reiškia mažiau spūsčių, mažiau taršos, mažiau parkavimo problemų. Traukinys yra vienas efektyviausių transporto būdų pagal CO2 emisijas vienam keleivio kilometrui – ypač jei jis važiuoja elektra iš atsinaujinančių šaltinių.
Lietuvoje viešasis transportas turi tikrų problemų – tai nereikia slėpti. Bet situacija gerėja. Vilniuje ir Kaune atsirado daugiau elektrinių autobusų, gerinami maršrutai, diegiamos realaus laiko sekimo programėlės. Ir svarbiausia – viešasis transportas yra neįtikėtinai pigus. Mėnesinis bilietas Vilniuje kainuoja apie 20–30 eurų. Palyginkite tai su bet kokiu kitu transporto variantu.
Kaip išnaudoti viešąjį transportą kuo geriau:
- Naudokite programėles. „Trafi”, „Google Maps” ar miesto transporto programėlės rodo realų autobusų judėjimą – nebereikia spėlioti, ar autobusas atvyks laiku.
- Planuokite keliones iš anksto. Jei žinote, kad autobusas atvyksta kas 20 minučių, galite organizuoti savo dieną pagal tai.
- Naudokite laiką produktyviai. Autobuse ar traukinyje galite skaityti, klausytis podkastų, atsakyti į žinutes – tai, ko negalite daryti vairuodami.
- Kombinuokite transporto rūšis. Dviratis + traukinys arba paspirtukas + autobusas – tai vadinamasis „multimodal” transportas, kuris dažnai yra greičiausias ir pigiausias sprendimas.
Elektriniai paspirtukai ir mikromobilumo revoliucija
Elektriniai paspirtukai per pastaruosius kelerius metus tapo tikra miesto transporto dalimi. Bet ar jie tikrai ekologiški? Atsakymas – priklauso nuo to, kaip juos naudojate.
Nuomojami elektriniai paspirtukai (kaip „Bolt” ar „Tier”) turi vieną didelę problemą – jų surinkimas, įkrovimas ir pristatymas dažnai atliekamas dyzeliniais automobiliais. Tai reikšmingai padidina jų anglies pėdsaką. Tyrimai rodo, kad nuomojamas elektrinis paspirtukas gali turėti didesnį CO2 pėdsaką nei autobusas ar net trumpas automobilio važiavimas, jei jis naudojamas retai ir trumpam.
Tačiau nuosavas elektrinis paspirtukas – visai kita istorija. Jei jį naudojate reguliariai ir įkraunate iš namų elektros tinklo (ypač jei naudojate žalią elektros tarifą), jo anglies pėdsakas yra labai mažas. Jis puikiai tinka paskutiniam „myliai” – nuo namų iki autobusų stotelės ar metro.
Svarbu žinoti ir saugos aspektus: Lietuvoje elektriniais paspirtukais draudžiama važiuoti šaligatviais, reikia laikytis greičio apribojimų ir naudoti apsaugines priemones. Tai ne tik taisyklės – tai ir jūsų saugumas.
Automobilių dalijimasis ir karpoolas – kai automobilis vis dar reikalingas
Kartais automobilis tiesiog reikalingas – kelionė į kaimo vietovę, didelių pirkinių gabenimas, naktinis grįžimas iš renginio. Ir tai normalu. Bet net ir šiais atvejais yra ekologiškesnių variantų nei važiuoti vienas.
Karpoolas – tai paprasčiausias dalykas pasaulyje: jei važiuojate tuo pačiu maršrutu su kolegomis ar draugais, važiuokite kartu. Vienas automobilis vietoj keturių – tai 75% mažiau emisijų tam maršrutui. Programėlės kaip „BlaBlaCar” leidžia rasti keliauninkus net tarp nepažįstamų žmonių ilgesnėms kelionėms.
Automobilių dalijimosi paslaugos (car sharing) – tai nuoma valandoms. Lietuvoje veikia kelios tokios platformos. Jūs mokate tik už tą laiką, kai naudojate automobilį, o tai dažnai yra daug pigiau nei turėti nuosavą automobilį, jei jis jums reikalingas tik kelis kartus per savaitę.
Elektriniai automobiliai – taip pat verta paminėti. Jei vis dėlto nusprendžiate turėti nuosavą automobilį, elektrinis variantas yra reikšmingai ekologiškesnis nei benzininis ar dyzelinis, ypač jei kraunate jį iš atsinaujinančios energijos šaltinių. Tačiau reikia sąžiningai pripažinti – elektrinių automobilių gamyba (ypač baterijų) turi savo aplinkosauginę kainą, todėl geriausias variantas vis tiek yra mažiau važiuoti automobiliu apskritai.
Kaip susikurti savo asmeninę ekologiško transporto strategiją
Čia nėra universalaus recepto, nes kiekvieno žmogaus situacija skirtinga. Kas tinka studentui Vilniuje, nebūtinai tinka žmogui, gyvenančiam mažame miestelyje ir dirbančiam kitame. Bet yra keletas klausimų, kuriuos verta sau užduoti:
1. Kokie yra jūsų pagrindiniai maršrutai? Jei dauguma kelionių yra iki 5 km – dviratis yra beveik idealus sprendimas. 5–15 km – elektrinis dviratis arba viešasis transportas. Daugiau – traukinys arba kombinuotas transportas.
2. Koks jūsų biudžetas? Viešasis transportas yra pigiausias. Dviratis – vienkartinė investicija su mažomis išlaidomis. Elektrinis dviratis ar paspirtukas – vidutinė investicija. Elektrinis automobilis – didelė investicija, bet mažesnės eksploatacijos išlaidos.
3. Koks jūsų gyvenimo būdas? Jei dažnai vežate daug daiktų ar keliaujate su šeima – dviratis su priekaba arba automobilis gali būti reikalingas. Jei esate vienas ir judrus – dviratis ar paspirtukas + viešasis transportas gali visiškai patenkinti poreikius.
4. Ar galite keisti įpročius palaipsniui? Nereikia iš karto atsisakyti automobilio. Pradėkite nuo vienos dienos per savaitę, kai važiuojate dviračiu ar viešuoju transportu. Tada dvi dienos. Palaipsniui tai tampa įpročiu.
Labai praktiškas patarimas: sekite savo transporto išlaidas vieną mėnesį. Daugelis žmonių nustemba, kiek iš tikrųjų kainuoja automobilio naudojimas, kai suskaičiuoja viską – kurą, parkavimą, draudimą, remontą. Šis skaičius dažnai yra stipri motyvacija ieškoti alternatyvų.
Miestas, kuriame gyveni, irgi svarbu – ir ką su tuo daryti
Reikia pripažinti nemalonią tiesą: ekologiško transporto galimybės labai priklauso nuo to, kur gyvenate. Vilniuje ar Kaune turite daugiau variantų nei mažame miestelyje. Ir tai nėra jūsų kaltė – tai infrastruktūros problema.
Bet čia yra vienas dalykas, kurį dažnai pamirštame: mes galime daryti įtaką tam, kaip atrodo mūsų miesto transporto infrastruktūra. Kaip? Dalyvaukite viešose konsultacijose dėl miesto plėtros. Palaikykite iniciatyvas dėl naujų dviračių takų. Balsuokite už politikus, kurie rimtai žiūri į viešąjį transportą. Rašykite savivaldybei apie problemas – tai veikia dažniau, nei manote.
Taip pat verta žinoti apie ES finansavimą, kuris skiriamas žaliam transportui. Lietuvoje yra subsidijų programų elektrinių dviračių ir automobilių pirkimui. Sekite naujienas – kartais galima gauti reikšmingą nuolaidą.
Kelias į priekį: maži sprendimai, didelė įtaka
Galiausiai norisi pasakyti štai ką: ekologiško transporto pasirinkimas nėra apie tai, kad būtumėte tobulas žmogus ar išgelbėtumėte planetą vienas. Tai apie tai, kad priimtumėte sąmoningus sprendimus ten, kur galite, ir nesijustumėte kalti ten, kur negalite.
Jei šiandien pirmą kartą nuvažiavote į darbą dviračiu vietoj automobilio – tai jau kažkas. Jei pradėjote naudoti viešąjį transportą bent kelis kartus per savaitę – puiku. Jei susitarėte su kolega važiuoti kartu – irgi skaičiuojasi. Kiekvienas toks sprendimas turi realų poveikį, ir kai šimtai tūkstančių žmonių priima tokius sprendimus, poveikis tampa milžiniškas.
Be to, yra ir asmeninė nauda, apie kurią neverta pamiršti: dviratis gerina sveikatą (30 minučių važiavimo per dieną reikšmingai pagerina širdies ir kraujagyslių sistemos būklę), viešasis transportas mažina stresą (nereikia ieškoti parkavimo, stovėti spūstyse), o mažesnės transporto išlaidos reiškia daugiau pinigų kitiems dalykams – kelionėms, hobių, patirčiai.
Ekologiškas transportas nėra atsisakymas – tai dažnai tiesiog geresnis pasirinkimas visais atžvilgiais. Ir kuo anksčiau pradedame apie tai galvoti, tuo natūraliau tai tampa mūsų kasdienio gyvenimo dalimi. Tad gal rytoj – dviračiu?
