Kodėl apskritai verta rūpintis tuo, kas vyksta lauke?
Žinai tą jausmą, kai vasarą eini prie ežero, o pakrantė pilna plastiko? Arba kai miške randi kažkieno paliktas šiukšles tiesiai šalia šiukšliadėžės? Tai ne tik estetinė problema – tai signalas, kad kažkas fundamentaliai negerai tame, kaip mes, žmonės, suvokiame savo santykį su aplinka. Ir čia atsiranda klausimas: o ką aš galiu padaryti?
Daugelis jaunų žmonių galvoja, kad aplinkosauga – tai kažkas, kuo užsiima rimti mokslininkai su laboratorijomis arba politikai, kurie priima didelius sprendimus. Bet realybė tokia, kad didžioji dalis pokyčių prasideda nuo žmonių, kurie tiesiog nusprendžia nelikti abejingi. Ir dažnai tie žmonės yra būtent jaunimas – energingas, kūrybingas ir dar neišmokęs sakyti „na, tai ne mano reikalas”.
Šiame straipsnyje nekalbėsime apie abstrakčias teorijas ar baugius statistikos skaičius. Kalbėsime apie tai, ką galima padaryti konkrečiai – nuo mažų kasdienių sprendimų iki organizuoto aktyvizmo, kuris tikrai veikia.
Aktyvizmas – tai ne tik plakatai ir riksmai
Kai žmonės girdi žodį „aktyvizmas”, daugelis iš karto įsivaizduoja protestuotojus su plakatais arba žmones, kurie pririša save prie medžių. Ir nors tokie veiksmai kartais tikrai reikalingi, aplinkosauginis aktyvizmas yra daug platesnis dalykas. Jis apima viską – nuo to, kaip tu apsipirki, iki to, kaip kalbi su draugais apie klimato kaitą.
Greta Thunberg pradėjo nuo to, kad kiekvieną penktadienį sėdėjo su plakatu prie Švedijos parlamento. Viena mergaitė, vienas plakatas. Niekas iš pradžių į ją nekreipė dėmesio. Bet ji nesustojo. Tai nereiškia, kad visi turi daryti lygiai taip pat – tai reiškia, kad kiekvienas turi rasti savo kelią. Kai kuriems tas kelias yra socialiniai tinklai, kitiems – bendruomeniniai projektai, dar kitiems – mokslas ar menas.
Štai keletas aktyvizmo formų, kurios tikrai veikia ir kurias gali išbandyti:
- Edukacinis aktyvizmas – daliniesi žiniomis su aplinkiniais, rašai, filmuoji, kuri turinį
- Bendruomeninis aktyvizmas – organizuoji vietines akcijas, talkos, švietimo renginius
- Politinis aktyvizmas – rašai laiškus politikams, dalyvauja viešose konsultacijose, balsuoji
- Vartojimo aktyvizmas – sąmoningai renkiesi, ką perki ir iš ko perki
- Skaitmeninis aktyvizmas – naudoji socialinius tinklus, kad skleistum žinią ir jungtum žmones
Svarbiausia – rasti tai, kas tau natūralu ir kas tau suteikia energijos, o ne išsekina. Aktyvizmas, kuris tave greitai perdegina, ilgainiui neduoda jokios naudos.
Konkrečios akcijos, kurias gali pradėti šiandien
Gerai, teorija – gerai, bet ką daryti praktiškai? Pradėkime nuo to, kas tikrai pasiekiama ir kas duoda apčiuopiamų rezultatų.
Organizuok talkos akciją savo rajone. Tai skamba paprastai, bet poveikis gali būti milžiniškas – ir ne tik aplinkosauginiu požiūriu. Talka sujungia žmones, kuria bendruomenę, o švaresnė aplinka tiesiogiai veikia žmonių nuotaiką ir gyvenimo kokybę. Kaip tai padaryti? Susirask bent penkis draugus, kurie sutinka dalyvauti. Susisiek su savo savivaldybe – daugelis jų teikia pirštines, maišus ir net organizuoja šiukšlių išvežimą nemokamai. Pasirink vietą, kuri tikrai reikalinga pagalbos – parką, ežero pakrantę, miško taką. Pasidalink socialiniuose tinkluose prieš akciją ir po jos – tai motyvuoja kitus.
Pradėk kompostuoti. Maisto atliekos sudaro apie trečdalį buitinių šiukšlių. Kompostinė – net ir mažame balkone – gali drastiškai sumažinti tavo ekologinį pėdsaką. Jei gyveni name su sodu, tai dar paprasčiau. Kompostas vėliau gali tapti puikia trąša augalams.
Sukurk „žaliąjį” tinklą savo mokykloje ar universitete. Jei tokio dar nėra – tai proga jį įkurti. Tokios grupės gali inicijuoti atsisakymą vienkartinių plastikinių indų mokyklos valgykloje, organizuoti dviračių dieną, vykdyti aplinkosaugos edukacijos pamokas jaunesniems mokiniams.
Rašyk laiškus. Tai skamba archaiškai, bet veikia. Laiškas savivaldybės merui, rajono tarybos nariui ar net Seimo nariui – tai oficialus dokumentas, į kurį privalu atsakyti. Jei rašo vienas žmogus – galbūt tai ignoruojama. Jei rašo šimtas – tai jau politinė jėga.
Socialiniai tinklai kaip aplinkosaugos įrankis
Čia yra vieta, kur jaunimas turi tikrą pranašumą prieš vyresnes kartas. Socialiniai tinklai – tai ne tik vieta pasidalinti nuotraukomis iš atostogų. Tai galingas komunikacijos įrankis, kuris gali pasiekti tūkstančius žmonių per kelias valandas.
Tačiau svarbu suprasti, kad ne kiekvienas postas apie aplinkosaugą yra vienodai efektyvus. Yra keletas dalykų, kurie tikrai veikia:
Vizualinis turinys. Nuotraukos ir video gauna daug daugiau dėmesio nei tekstas. Jei organizuoji talkos akciją – filmuok ją. Jei matai problemą – fotografuok. „Prieš ir po” nuotraukos turi ypač didelį poveikį – jos konkrečiai parodo, kad kažkas pasikeitė.
Asmeninės istorijos. Žmonės reaguoja į žmones, ne į statistiką. Papasakok, kodėl tau tai svarbu. Galbūt tu augai prie upės, kuri dabar labai užteršta. Galbūt tavo senelis pasakojo, kaip atrodė miškas prieš penkiasdešimt metų. Tokie pasakojimai sukuria emocinį ryšį.
Kvietimai veikti. Kiekvienas postas turėtų turėti aiškų kvietimą – ateik į talkos akciją, pasirašyk peticiją, pasidalink šia informacija. Žmonės dažnai nori padėti, bet nežino kaip. Parodyk jiems kelią.
Bendradarbiavimas su kitais paskyrais. Susisiek su kitais aplinkosaugos aktyvistais, organizacijomis, influenceriais, kurie domisi šia tema. Bendras turinys pasiekia daug platesnę auditoriją.
Tačiau čia yra ir spąstai. „Slacktivizmas” – kai žmogus paspaudžia „patinka” ir galvoja, kad jau kažką padarė – yra tikra problema. Socialiniai tinklai turi papildyti realius veiksmus, o ne juos pakeisti.
Lietuvos jaunimo aplinkosaugos iniciatyvos – jos egzistuoja!
Kartais atrodo, kad visi įdomūs dalykai vyksta kažkur kitur – Skandinavijoje, Vokietijoje, Jungtinėse Valstijose. Bet Lietuva turi savų aktyvistų ir iniciatyvų, kurios tikrai veikia ir kurias verta žinoti.
Lietuvos jaunimo aplinkosaugos tinklas (LJAT) – tai organizacija, kuri jungia jaunus žmones, besidominčius aplinkosauga. Jie organizuoja stovyklas, seminarus, projektus. Tai puiki vieta susirasti bendraminčių ir gauti palaikymą savo idėjoms.
„Darom” akcija – tai viena didžiausių savanoriškų talkos akcijų Baltijos šalyse. Kasmet joje dalyvauja dešimtys tūkstančių žmonių. Jei dar nedalyvavai – tai tikrai verta išbandyti bent kartą. Atmosfera tokiose akcijose yra nuostabi – žmonės iš visų sluoksnių, visų amžių, visi su vienu tikslu.
Jaunimo organizacijos mokyklose ir universitetuose – daugelyje Lietuvos mokyklų ir universitetų veikia aplinkosaugos klubai ar „žaliosios” iniciatyvos. Jei tavo mokykloje tokio nėra – gali jį įkurti. Administracija dažniausiai tokias iniciatyvas palaiko, nes tai gerai atrodo ir institucijos reputacijai.
Taip pat verta sekti tokias organizacijas kaip Lietuvos gamtos fondas, WWF Lietuva ar Greenpeace Lietuva – jos reguliariai ieško savanorių ir siūlo galimybes įsitraukti į konkretų darbą.
Kai aplinkosauga susiduria su realiu gyvenimu: kaip neišprotėti
Čia reikia kalbėti atvirai. Aplinkosauginis aktyvizmas gali būti emociškai sunkus. Yra net terminas – „ekologinis sielvartas” (angl. eco-grief arba climate grief) – tai tikras psichologinis reiškinys, kai žmogus jaučia gilų liūdesį, bejėgiškumą ar nerimą dėl klimato kaitos ir aplinkos naikinimo.
Jei kartais jauti, kad visa tai per daug – tai normalu. Štai keletas dalykų, kurie padeda:
Susirask bendruomenę. Vienas kovoti su pasaulinėmis problemomis yra išsekinama. Su kitais – daug lengviau. Bendruomenė suteikia palaikymą, idėjų, energijos ir primena, kad tu ne vienas.
Švęsk mažas pergales. Surinkta šiukšlė – pergalė. Draugas, kuris pradėjo rūšiuoti – pergalė. Savivaldybė, kuri atsakė į tavo laišką – pergalė. Jei lauksi tik globalių pokyčių, gali laukti labai ilgai ir nusivilti. Mažos pergalės palaiko motyvaciją.
Nustatyk ribas. Tu negali išgelbėti viso pasaulio vienas. Ir tai gerai. Pasirink sritis, kurios tau labiausiai rūpi, ir sutelk energiją į jas. Geriau padaryti vieną dalyką gerai, nei dešimt dalykų prastai.
Rūpinkis savimi. Aktyvistas, kuris perdega, nebepadeda niekam. Miegas, judėjimas, laikas su artimaisiais – tai ne prabanga, tai būtinybė.
Taip pat svarbu nepamiršti, kad aplinkosauga neturėtų tapti moralinio pranašumo demonstracija. Kai žmonės jaučia, kad juos smerkia, jie užsidaro, o ne keičiasi. Geriau kviesti, o ne kaltinti.
Žaliasis gyvenimo būdas: mitas ar realybė?
Socialiniuose tinkluose pilna nuotraukų žmonių su drobiniais krepšiais, bambuko šiaudeliais ir organiniais maisto produktais. Tai sukuria įspūdį, kad „žalias” gyvenimas – tai turtingų žmonių privilegija. Ir iš dalies tai tiesa – kai kurie ekologiški produktai tikrai brangesni. Bet ne viskas.
Štai keletas dalykų, kurie yra ir ekologiški, ir ekonomiškai prieinami:
- Pirkti mažiau. Tai pats paprasčiausias ir efektyviausias dalykas. Kiekvienas nepirktas daiktas – tai sutaupyti pinigai ir mažesnis poveikis aplinkai.
- Antrų rankų parduotuvės. „Humana”, „Labas”, įvairios „Facebook” grupės – čia galima rasti puikių daiktų už centus. Mada keičiasi, bet drabužiai lieka.
- Auginti savo daržoves. Net balkone galima auginti pomidorus, žoleles, salotas. Tai ir ekonomiška, ir terapiška.
- Vaikščioti ir važiuoti dviračiu. Tai nemoka nieko – priešingai, sutaupo pinigų ir pagerina sveikatą.
- Taisyti, o ne mesti. Suplyšusi striukė, sulūžęs telefonas – daugeliu atvejų tai galima sutaisyti. Taisymo kultūra grįžta, ir tai puiku.
Svarbu suprasti, kad individualūs sprendimai yra svarbu, bet jie nėra vienintelis atsakymas. Didžiausias poveikis aplinkai kyla iš korporacijų ir valstybių politikos. Todėl individualus gyvenimo būdas ir politinis aktyvizmas turi eiti kartu.
Tai tavo pasaulis – ir tu gali jį keisti
Gal skamba kaip klišė, bet tai tiesa: jaunimas dabar yra ta karta, kuri gyvens su pasekmėmis sprendimų, kurie priimami šiandien. Tai gali skambėti bauginančiai, bet tai taip pat reiškia, kad jūs turite didžiausią motyvaciją kažką keisti.
Aplinkosauginis aktyvizmas nėra apie tobulumą. Niekas iš mūsų nėra tobulas – mes visi kartais naudojame plastiką, skrendame lėktuvais, valgome mėsą. Tai ne apie tai, kas gyvena „teisingiau”. Tai apie tai, kaip kolektyviai judame geresnės ateities link.
Pradėk nuo to, kas tau artima. Jei myli mišką – prisijunk prie miško apsaugos iniciatyvų. Jei myli jūrą – dalyvauk pakrančių valymo akcijose. Jei esi geras rašytojas – rašyk. Jei esi geras organizatorius – organizuok. Jei esi geras draugas – pakalbėk su savo draugais.
Kiekvienas veiksmas, kad ir koks mažas, yra geriau nei joks veiksmas. O kai tie maži veiksmai susijungia – jie tampa kažkuo dideliu. Tuo ir yra aktyvizmas: ne vieno herojaus poelgis, o tūkstančių paprastų žmonių kasdieniai pasirinkimai, kurie kartu keičia pasaulį.
Taigi – ką tu darysi šią savaitę?
