Kai nori visko ir iškart, bet gyvenimas sako „palauk”
Būti jaunam šiais laikais – tai kaip bandyti žaisti du skirtingus žaidimus vienu metu. Vienoje rankoje laikai telefoną su Instagram, kur visi atrodo laimingi ir laisvi, o kitoje – sąskaitų krūvą ir tėvų žvilgsnį, kuris tarsi sako „kada jau pradėsi elgtis atsakingai?”. Ir štai tu stovi per vidurį, bandydamas suprasti, kiek laisvės tau iš tikrųjų priklauso ir kiek pareigų turi prisiimti, kad vis dar jaustumeis savimi.
Šis balansas tarp „noriu” ir „turiu” yra viena didžiausių jaunystės dilemų. Niekas tavęs nemokė, kaip tai derinti. Mokykloje išmokė algebros, bet ne to, kaip pasakyti „ne” draugams, kai turi ruoštis egzaminui. Tėvai kartoja apie atsakomybę, bet kartu nori, kad būtum laisvas ir laimingas. Ir kaip čia suprast, ką daryti?
Laisvė, kuri ne visai laisvė
Pirmiausia reikia suprasti, kad ta „laisvė”, apie kurią visi kalba, yra gana sudėtingas dalykas. Kai tau 16-20 metų, atrodo, kad laisvė – tai galėti daryti viską, ką nori, kada nori. Grįžti namo 4 ryto? Laisvė. Praleisti paskaitas? Laisvė. Išleisti visus pinigus per savaitgalį? Irgi laisvė.
Bet štai kur slypi problema – tikroji laisvė ateina su pasirinkimų pasekmėmis. Ir čia prasideda tas keistas dalykas, kai supranti, kad būti laisvam reiškia būti atsakingam už savo sprendimus. Tai kaip gauti vairuotojo pažymėjimą – taip, dabar gali važiuoti kur nori, bet kartu turi mokėti už benziną, draudimą ir žinoti, kad jei sudaužysi mašiną, tai tavo problema.
Daugelis jaunų žmonių susiduria su tuo, ką galima pavadinti „laisvės iliuzija”. Socialinėje erdvėje matome žmones, kurie keliauja po pasaulį, dirba nuotoliniu būdu iš paplūdimio, atrodo nepriklausomi ir laimingi. Bet ko nematome – tų pačių žmonių nemiegotų naktų, finansinių sunkumų, streso ir kartais net vienišumo. Laisvė Instagram’e ir laisvė realybėje – du skirtingi dalykai.
Pareigos, kurios auga kaip grybai po lietaus
O dabar apie pareigas. Jos tiesiog atsiranda iš niekur, ar ne? Vakar dar buvai vaikas, šiandien jau turi galvoti apie karjerą, pinigus, sveikatą, santykius, ateitį. Kartais atrodo, kad suaugusiųjų pasaulis tiesiog užgriuvo ant tavęs kaip lavina.
Yra kelios pagrindinės pareigų kategorijos, su kuriomis susiduria jaunimas:
**Šeimos pareigos** – padėti tėvams, rūpintis jaunesniais broliais ar seserimis, dalyvauti šeimos renginiuose, net kai norėtum būti su draugais. Kai kurie jauni žmonės net finansiškai prisideda prie šeimos biudžeto, ypač jei šeima susiduria su sunkumais.
**Akademinės pareigos** – mokslai, egzaminai, namų darbai, projektai. Tai gali atrodyti kaip begalinis raštų ir testų srautas, kuris niekada nesibaigia. O dar visi sako, kad nuo šitų pažymių priklauso tavo ateitis (spoileris: ne visai taip, bet apie tai vėliau).
**Darbo pareigos** – vis daugiau jaunų žmonių dirba jau mokydamiesi ar studijuodami. Tai reiškia grafikus, vadovus, atsakomybę, o kartais ir konfliktus su kolegomis ar klientais.
**Socialinės pareigos** – būti geru draugu, palaikyti santykius, dalyvauti bendruomenės gyvenime. Taip, net draugystė kartais jaučiasi kaip pareiga, ypač kai esi pavargęs ir nori tiesiog būti vienas.
Kodėl taip sunku surasti balansą
Dabar prie esmės – kodėl šitas balansas toks sudėtingas? Pirma, niekas tavęs to nemokė. Švietimo sistema puikiai paruošia atsakyti į testų klausimus, bet ne į klausimą „kaip gyventi gyvenimą?”. Antra, aplinka nuolat keičiasi. Tai, kas veikė tavo tėvams, nebūtinai veiks tau. Jie galėjo baigti vieną specialybę ir dirbti tą patį darbą visą gyvenimą. Tu gyveni pasaulyje, kur profesijos keičiasi kas dešimt metų, o lankstumo reikia daugiau nei bet kada.
Dar viena problema – visuomenės lūkesčiai. Visi nori, kad būtum sėkmingas, bet kartu laimingas. Kad uždirbtum pinigų, bet darytum tai, ką myli. Kad būtum nepriklausomas, bet kartu šeimyniškas. Šitie prieštaringi lūkesčiai sukuria didžiulį spaudimą, ir kartais atrodo, kad kad ir ką darytum, vis tiek kažkas bus nepatenkintas.
Socialiniai tinklai šitą problemą tik pablogina. Kai matai, kad tavo bendraamžis jau turi savo verslą, keliauja po Aziją ir atrodo tobulai laimingas, o tu tuo metu stovi eilėje prie kasos „Maximoje”, dirbi už minimalką – sunku nejausti, kad kažką darai ne taip. Bet reikia suprasti, kad socialiniai tinklai rodo tik highlight reel, ne visą filmą.
Praktiniai būdai rasti savo balansą
Gerai, užtenka problemų. Pereikime prie to, ką iš tikrųjų gali padaryti. Pirmas ir svarbiausias dalykas – suprask, kad TAVO balansas bus kitoks nei kitų žmonių. Nėra vieno recepto visiems. Kas veikia tavo draugui, gali visiškai neveikti tau, ir tai visiškai normalu.
**Prioritetų nustatymas** – skamba nuobodžiai, bet tai veikia. Pasiimk popieriaus lapą (taip, fizinį, ne telefoną) ir užsirašyk, kas tau iš tikrųjų svarbu. Ne kas turėtų būti svarbu pagal tėvus ar draugus, o kas svarbu TAU. Galbūt tai šeima, galbūt kūryba, galbūt kelionės, galbūt ramybė. Kai žinai savo prioritetus, lengviau priimti sprendimus.
**Mokėjimas sakyti „ne”** – tai vienas sunkiausių dalykų, bet ir vienas svarbiausių. Jei sutinki su viskuo, ką kiti prašo, greitai pamatysi, kad gyveni ne savo gyvenimą. Pradėk nuo mažų dalykų. „Ne, šįvakar negaliu išeiti, turiu pasiruošti egzaminui.” „Ne, negaliu paimti papildomos pamainos, man reikia poilsio.” Iš pradžių bus nepatogu, bet su laiku taps lengviau.
**Laiko valdymas (bet ne toks, kokį mato tėvai)** – užmiršk tuos idealius planavimo metodus su spalvotomis lentelėmis ir tobulais grafikais. Realybėje laiko valdymas – tai žinoti, kada esi produktyviausias ir išnaudoti tą laiką. Jei geriau dirbi naktį – dirk naktį (jei aplinkybės leidžia). Jei reikia pertraukų kas valandą – daryk pertraukas. Svarbu ne kaip atrodo tavo grafikas, o kaip jis veikia.
**Finansinis sąmoningumas** – pinigai yra viena didžiausių laisvės ir pareigų sankryžų. Jei priklausai nuo tėvų pinigų, turi mažiau laisvės. Jei dirbi per daug, nebeturi laiko laisvei. Rask balansą. Galbūt tai reiškia gyventi kukliau, bet turėti daugiau laisvo laiko. Arba dirbti daugiau dabar, kad vėliau turėtum daugiau galimybių.
Kai viskas krenta iš rankų
Būkime sąžiningi – kartais viskas tiesiog nesiseka. Yra periodų, kai balansas visiškai išnyksta, ir jauti, kad skęsti. Galbūt egzaminų sesija sutampa su darbo įkarščiu, dar ir šeimoje kažkas vyksta, o draugai supykę, kad nesimatote. Tai normalu. Gyvenimas nėra tobulas Instagram postas.
Svarbiausia tokiais momentais – nepulti į paniką ir nepradėti save kaltinti. Vietoj to, padaryk šitai:
**Sustok ir įvertink situaciją** – kas iš tikrųjų yra skubu ir svarbu, o kas gali palaukti? Kartais atrodo, kad viskas degasi, bet realybėje tik vienas ar du dalykai reikalauja skubaus dėmesio.
**Prašyk pagalbos** – tai ne silpnumo ženklas. Jei skęsti darbuose, galbūt draugas gali padėti su užrašais. Jei finansiškai sunku, galbūt yra stipendijų ar paramos galimybių. Jei emociškai sunku, galbūt laikas pasikalbėti su psichologu (ir ne, tai ne „pamišėliams”, tai normaliai rūpinimuisi savimi).
**Leisk sau būti žmogumi** – ne robotu, ne superherojumi, o paprastu žmogumi, kuris kartais pavargsta, kartais suklysta, kartais tiesiog nori gulėti ir žiūrėti Netflix. Tai normalu ir net būtina.
Kai tėvai nesuprata ir draugai spaudžia
Viena didžiausių problemų ieškant balanso – tai žmonės aplink tave, kurie turi savo nuomonę apie tai, kaip turėtum gyventi. Tėvai nori, kad būtum atsakingas ir galvotum apie ateitį. Draugai nori, kad būtum spontaniškas ir linksmas. Visuomenė nori, kad būtum sėkmingas. O tu tiesiog nori būti savimi ir kažkaip išgyventi.
Štai keletas strategijų, kaip su tuo susidoroti:
**Su tėvais** – bandyk juos suprasti, net jei jie nesuprata tavęs. Jų rūpestis dažniausiai kyla iš meilės, nors ir pasireiškia per kritiką ar spaudimą. Pabandyk atvirai pasikalbėti apie savo planus ir prioritetus. Ne gynybine pozicija, o kaip suaugęs žmogus su kitu suaugusiu žmogumi. Kartais tai padeda, kartais ne, bet bent jau pabandei.
**Su draugais** – tikri draugai supras, jei negali išeiti kiekvieną penktadienį. Jei draugai nuolat spaudžia ir vertina tave tik pagal tai, kiek laiko su jais praleidi, galbūt verta pergalvoti, ar tai tikri draugai. Draugystė turėtų būti palaikymas, ne papildomas stresas.
**Su savimi** – tai svarbiausia. Nustok save lyginti su kitais. Tavo kelias yra tavo kelias. Jei tau reikia daugiau laiko rasti save – gerai. Jei nori greitai kopti karjeros laiptais – irgi gerai. Jei nori metais keliauti – puiku. Jei nori įsikurti ir turėti stabilumą – nuostabu. Nėra teisingo ar klaidingo kelio, yra tik tavo kelias.
Kai balansas tampa gyvenimu, o ne tikslu
Štai ko daugelis nesuprata – balansas nėra taškas, kurį pasieksi ir viskas bus gerai. Tai ne finišo linija, po kurios galėsi atsipalaiduoti. Balansas – tai nuolatinis procesas, kaip važiavimas dviračiu. Nuolat turi koreguoti, šiek tiek į kairę, šiek tiek į dešinę, kartais net nukristi ir vėl atsikelti.
Skirtinguose gyvenimo etapuose tavo balansas bus skirtingas. Dabar galbūt studijos užima 70% laiko, o laisvalaikis tik 30%. Po metų galbūt bus atvirkščiai. Ir tai normalu. Gyvenimas nėra statiškas, tai dinamiškas procesas, ir tavo balansas turi keistis kartu su juo.
Svarbu suprasti, kad pareigos nebūtinai yra blogis, o laisvė nebūtinai yra gėris. Kai kurios pareigos suteikia struktūrą ir prasmę. Per daug laisvės gali būti bauginanti ir net paralyžuojanti. Raktas – rasti tokį derinį, kuris tau veikia šiuo konkrečiu gyvenimo momentu.
Nebijok eksperimentuoti. Jei kažkas neveikia – keisk. Jei kažkas veikia – tęsk. Klausyk savęs, ne kitų. Ir svarbiausia – būk kantrus sau. Niekas neturi visko išsiaiškinta, ypač būdamas jaunas. Ir tai yra gražu, nes reiškia, kad dar daug ko gali išmokti, daug ką atrasti, daug kur nukeliauti.
Tavo balansas yra tavo asmeninis projektas, kuris trunka visą gyvenimą. Ir tai nėra problema – tai nuotykis.
