Kodėl praktika – tai ne tik privaloma CV eilutė
Kai universitete pradeda skambėti žodis „praktika”, dauguma studentų reaguoja vienu iš dviejų būdų: arba pradeda nervingai ieškoti bet kokios vietos, kur priimtų, arba atidėlioja viską paskutinei minutei. Bet tiesą sakant, pirmoji praktika gali būti kur kas daugiau nei tik formalumas, kurį reikia atšaukšti varnelę.
Praktika – tai jūsų šansas išbandyti teorines žinias realiame pasaulyje, suprasti, ar ta sritis, kurią studiuojate, tikrai jums patinka, ir svarbiausia – pradėti kurti profesinį tinklą. Taip, žinau, skamba kaip iš karjeros konsultanto vadovėlio, bet tai tiesa. Žmonės, kuriuos sutiksite praktikos metu, gali tapti jūsų būsimais kolegomis, mentoriais ar net darbdaviais.
Be to, praktika padeda suprasti, kaip iš tikrųjų veikia darbo pasaulis. Universitete jums niekas nepasakoja, kad darbe reikės bendrauti su įvairaus temperamento žmonėmis, kad projektai ne visada baigiasi sėkmingai, ir kad kartais teks dirbti su senomis programomis, kurios atrodo kaip iš praėjusio amžiaus. Visa tai – vertinga patirtis, kurią geriau įgyti praktikos metu, kai dar turite „studento” statusą ir jums daugiau atleidžiama.
Kur ieškoti praktikos vietų ir kaip nepasimesti galimybių jūroje
Praktikos paieška gali atrodyti kaip begalinis scrollinimas per darbo skelbimų puslapius, bet yra keletas strategijų, kurios tikrai veikia. Pirma, nepamirškite universiteto karjeros centro. Taip, žinau, skamba nuobodžiai, bet šie žmonės tikrai turi kontaktų ir dažnai gauna pasiūlymus, kurie niekur kitur nėra skelbiami.
Socialiniai tinklai, ypač LinkedIn, yra jūsų draugas. Sukurkite tvarkingą profilį (ne, nebūtina samdyti profesionalaus fotografo, bet selfė iš vakarėlio tikrai netinka), pridėkite savo studijas, įgūdžius ir pradėkite sekti įmones, kurios jus domina. Dažnai įmonės skelbia praktikos pasiūlymus būtent ten.
Nepamirškite ir tradicinių darbo skelbimų portalų – CVbankas, CVOnline, CVMarket. Nors ten daugiausia skelbiami darbo skelbimai, praktikos pasiūlymai taip pat pasitaiko. Filtruokite pagal „praktika” ar „stažuotė” ir reguliariai tikrinkite naujus skelbimus.
Dar vienas neįvertintas būdas – tiesioginis kreipimasis į įmones. Taip, tai reikalauja drąsos, bet jei yra konkreti įmonė, kurioje labai norėtumėte atlikti praktiką, parašykite jiems. Blogiausiu atveju negausite atsakymo, bet geriausiu – galite gauti praktiką, kuri net nebuvo skelbiama viešai. Jūsų iniciatyvumas gali būti įvertintas labiau nei tobulas CV.
Kaip parašyti motyvacinio laiško, kuris nebus ištrintas po pirmos pastraipos
Motyvacinis laiškas – tai ta vieta, kur dauguma studentų susišaudo į koją. Standartinės frazės tipo „esu motyvuotas studentas, norintis įgyti patirties” verčia HR specialistus zievoti jau nuo pirmo sakinio. Jūsų užduotis – išsiskirti, bet ne per daug.
Pradėkite konkrečiai. Vietoj „Rašau dėl praktikos jūsų įmonėje”, geriau: „Mačiau jūsų skelbimą apie rinkodaros praktikos poziciją ir nusprendžiau parašyti, nes jūsų paskutinė kampanija socialiniuose tinkluose tikrai atkreipė dėmesį”. Parodykite, kad tikrai domitės ta įmone, o ne siunčiate tą patį laišką šimtui vietų.
Antrame paragrafe papasakokite, ką galite pasiūlyti. Ne ką tikitės išmokti (apie tai vėliau), bet ką jūs jau mokate. Gal esate gerai susipažinę su tam tikromis programomis? Gal turite patirties organizuojant renginius? Gal mokate tris kalbas? Bet kas, kas gali būti naudinga tai konkrečiai pozicijai.
Trečiame paragrafe galite paminėti, ko tikitės išmokti ir kodėl ši praktika jums svarbi. Bet darykite tai autentiškai. Jei rašote, kad „norite prisidėti prie įmonės augimo”, tai skamba tuščiai. Geriau: „Norėčiau suprasti, kaip kuriamos rinkodaros strategijos nuo pradžių iki pabaigos ir kokius įrankius tam naudojate”.
Ir svarbiausia – būkite trumpi. Niekas nenori skaityti dviejų puslapių esė apie jūsų gyvenimo kelią. Vienas puslapis, maksimum pusantro, ir viskas turi būti pasakyta.
CV, kuris neišlenda už vieno puslapio (ir tai gerai)
Studentų CV dažnai kenčia nuo dviejų kraštutinumų: arba jis per tuščias („Išsilavinimas: Vilniaus universitetas. Įgūdžiai: MS Office”), arba perpildytas nereikšminga informacija („2015 metais dalyvavau mokyklos ekskursijoje į muziejų”).
Jūsų CV turi tilpti viename puslapyje. Taip, net jei jums atrodo, kad turite daug ką pasakyti. Prioritetai yra svarbūs. Išsilavinimas eina į viršų – kokią specialybę studijuojate, kurį kursą, kokia vidurkis (jei jis geras, jei ne – galima praleisti).
Patirtis – čia įtraukite viską, kas bent iš tolo susiję su darbu. Vasaros darbas kavinėje? Puiku, tai rodo, kad mokate dirbti su klientais ir streso situacijose. Savanorystė? Dar geriau. Projektai universitete? Būtinai. Net jei tai buvo grupinis darbas, kuriame jūs atsakėte tik už vieną dalį, tai vis tiek patirtis.
Įgūdžiai – būkite konkretūs. Ne „gerai moku kompiuteriu”, o „Adobe Photoshop, Illustrator, Premiere Pro – vidutinis lygis; Python – pradedantysis lygis”. Kalbos – nurodykite tikrą lygį, ne tai, ką mokėjote mokykloje. Jei anglų kalbą pažymite kaip C1, bet per pokalbį negalite sudėti sakinio, tai bus labai nemalonu.
Pomėgiai – čia nuomonės skiriasi, bet aš manau, kad viena eilutė apie pomėgius gali būti naudinga. Tai suteikia jums žmogiškumo. Tik prašau, ne „kelionės, knygos, filmai” – tai rašo visi. Jei užsiimate kuo nors konkrečiu – fotografija, kalnu laipiojimas, programavimo maratonai – parašykite.
Pasiruošimas pokalbiui: ką daryti, kad nesėdėtumėte kaip pelė po šluota
Gavote kvietimą pokalbiui? Sveikinu, tai jau pusė pergalės! Dabar reikia nesugriauti visko per tą 30-60 minučių pokalbį. Pasiruošimas yra raktas, bet ne pernelyg. Jei išmoksite atsakymus į galimus klausimus kaip eilėraštį, tai skambės dirbtinai.
Pirma, išsiaiškinkite viską apie įmonę. Ne tik tai, ką jie daro, bet ir jų vertybes, naujausius projektus, naujienas. Paskaitykite jų svetainę, socialinių tinklų paskyras, gal net naujienų straipsnius apie juos. Kai pokalbio metu galėsite pasakyti „Mačiau, kad neseniai paleidote naują produktą X”, tai padarys įspūdį.
Antra, pasiruoškite atsakymus į klasikinius klausimus: „Papasakokite apie save”, „Kodėl norite dirbti pas mus?”, „Kokios jūsų stiprybės ir silpnybės?”. Bet atsakymai turi būti jūsų, ne iš interneto atsisiųsti. Kai klausia apie silpnybes, nepamėkite „esu pernelyg perfekcionistas” – tai jau tapo memu. Geriau prisipažinkite tikrą silpnybę, bet parodykite, kaip su ja dirbate.
Trečia, pasiruoškite klausimus jiems. Kai pabaigoje paklausia „Ar turite klausimų?”, atsakymas „Ne” yra blogiausias variantas. Tai rodo, kad jūs nesidomiite. Paklauskite apie kasdienį darbą praktikos metu, apie komandą, su kuria dirbsite, apie galimybes po praktikos. Bet nepradėkite nuo atlyginimo – tai gali būti interpretuojama kaip vienintelis jūsų prioritetas.
Dėl aprangos – geriau šiek tiek persirengti nei atvykti per daug neoficialiai. Jei abejojate, pasirinkite „smart casual” – švarus džinsai ar kelnės, marškiniai ar gražus megztinis. Sportbačiai ir džemperis su kapišonu – ne.
Pirmosios dienos praktikoje: kaip nesijausti kaip žuvis ant kranto
Pirmoji diena bet kurioje naujoje vietoje yra stresinė, ir tai normalu. Visi jaučiasi šiek tiek pasimetę, net jei to nerodo. Štai keletas patarimų, kaip išgyventi tas pirmąsias dienas ir padaryti gerą įspūdį.
Atvykite anksčiau. Ne 30 minučių anksčiau (tai būtų keista), bet 10-15 minučių. Tai duoda jums laiko apsidairyti, nurimti ir nebėgti įprakaitavus. Pirma diena – ne laikas vėluoti, net jei vėliau paaiškės, kad niekas čia nevėluoja.
Užsirašinėkite viską. Pirmosiomis dienomis jums bus duodama tiek daug informacijos – vardai, slaptažodžiai, procedūros, – kad neįmanoma visko įsiminti. Turėkite užrašų knygutę ar bent telefoną, kur galite užsirašyti. Geriau užsirašyti ir niekada nepanaudoti, nei pamiršti ir vėliau klausti to paties penkis kartus.
Būkite proaktyvūs, bet ne per daug. Jei baigėte užduotį, paklauskite, ar yra dar kažkas, ką galėtumėte padaryti. Bet nesitikėkite, kad jums iš karto duos super svarbius projektus. Pirmąsias savaites gali tekti daryti gana paprastus dalykus – ir tai normalu. Visi pradeda nuo apačios.
Bendravimas su kolegomis – būkite draugiški, bet profesionalūs. Nebijokite užduoti klausimų, bet pasirinkite tinkamą laiką. Jei matote, kad žmogus labai užsiėmęs, gal palaukite. Pietų metu ar kavos pertraukos metu – puikus laikas užmegzti kontaktą.
Kaip išspausti maksimumą iš praktikos patirties
Praktika – tai ne tik atėjimas, užduočių atlikimas ir išėjimas. Jei norite, kad ši patirtis būtų tikrai vertinga, turite būti aktyvūs. Štai kaip tai padaryti.
Ieškokite mokymosi galimybių. Jei matote, kad kažkas daro kažką įdomaus, paklauskite, ar galite pamatyti arba net padėti. Dauguma žmonių mielai pasidalins žiniomis, jei matys, kad tikrai domitės. Gal vyksta susitikimas, kuriame galėtumėte dalyvauti kaip stebėtojas? Paklauskite.
Prisiimkite iniciatyvą. Jei pastebite kažką, kas galėtų būti patobulintas, pasiūlykite. Gal turite idėją projektui? Pasidalinkite. Blogiausiu atveju pasakys „ne” arba „dabar ne laikas”, bet geriausiu – jūsų idėja gali būti įgyvendinta, ir tai bus jūsų nuopelnas.
Kurkite ryšius. Praktika – ne tik apie darbą, bet ir apie žmones. Pabandykite susipažinti su kuo daugiau kolegų. Eikite į bendrus pietus, dalyvaukite įmonės renginiuose, jei tokie vyksta. Šie žmonės gali būti jūsų rekomendacijų rašytojai, mentoriai ar net būsimi darbdaviai.
Prašykite grįžtamojo ryšio. Nelaukskit praktikos pabaigos, kad sužinotumėte, kaip sekasi. Reguliariai (gal kas dvi savaites) paklauskite savo vadovo, kaip vertina jūsų darbą, ką galėtumėte gerinti. Tai rodo, kad jums rūpi ir norite tobulėti.
Dokumentuokite savo pasiekimus. Užsirašinėkite, kokius projektus atlikote, kokius įgūdžius išmokote, kokius rezultatus pasiekėte. Tai pravers ne tik CV atnaujinimui, bet ir būsimiems pokalbiams, kai reikės papasakoti apie savo patirtį.
Ką daryti, kai praktika nesiteisina arba viskas eina ne taip
Ne visada praktika būna tokia, kokią įsivaizdavote. Kartais užduotys nuobodžios, kartais kolegos ne itin draugiški, kartais tiesiog suprantate, kad ši sritis ne jums. Ir tai visiškai normalu.
Jei jaučiate, kad užduotys per paprastos ar nuobodžios, pirmiausia pakalbėkite su savo vadovu. Galbūt jie nežino, kad jau išmokote tų dalykų ir galite daugiau. Paaiškinkite, kad norėtumėte daugiau iššūkių. Dauguma vadovų tai įvertins.
Jei problema – tarpasmeniniai santykiai, pabandykite suprasti situaciją. Gal tas žmogus, kuris atrodo nemandagus, tiesiog labai užsiėmęs? Gal jūs netyčia peržengėte kokias nors neišsakytas taisykles? Kartais tiesiog reikia laiko, kol įsitvirtinate komandoje.
Jei supratote, kad ši sritis ne jums – tai taip pat vertinga informacija. Geriau sužinoti dabar, nei po kelerių metų studijų ar net pradėjus dirbti. Bet nepameskite praktikos per pusę – užbaikite ją profesionaliai. Tai vis tiek patirtis jūsų CV ir galimas rekomendacijos šaltinis.
Jei situacija tikrai bloga – jaučiate patyčias, prašoma daryti neetiškus dalykus ar pažeidžiami jūsų teisės – kalbėkite. Pirmiausia su universiteto praktikos koordinatoriumi. Jūs neprivalote kentėti netinkamą elgesį tik dėl to, kad tai „tik praktika”.
Kai praktika baigiasi: kaip išlaikyti ryšius ir paversti patirtį privalumu
Praktikos pabaiga – ne pabaiga, o nauja pradžia. Tai, kaip užbaigsite šį etapą, gali turėti įtakos jūsų karjerai ilgam laikui.
Paskutinę dieną netiesiog išbėkite iš ofiso su palengvėjimu. Padėkokite žmonėms, su kuriais dirbote. Galite net parašyti padėkos el. laišką savo vadovui ir komandai. Tai gali atrodyti senamadiška, bet žmonės tai įvertina ir įsimena.
Prašykite rekomendacijos. Jei praktika praėjo gerai, paprašykite vadovo parašyti rekomendaciją LinkedIn arba bent sutikti būti jūsų rekomendacijos davėju ateityje. Darykite tai iš karto, kol jūsų darbas dar švieži atmintyje.
Palaikykite ryšius. Pridėkite kolegas LinkedIn, kartais parašykite jiems žinutę, pasveikinkite su šventėmis. Nebūkite priekabūs, bet ir neišnykite visiškai. Niekada nežinote, kada tie kontaktai gali praversti.
Atnaujinkite CV ir LinkedIn profilį. Pridėkite praktiką su konkrečiais pasiekimais, ne tik pareigų aprašymu. Vietoj „Atlikau rinkodaros praktiką” geriau: „Prisidėjau prie socialinių tinklų turinio kūrimo, kuris padidino įsitraukimą 25%”. Skaičiai ir konkretūs rezultatai visada veikia geriau.
Apmąstykite patirtį. Kas sekėsi gerai? Kas ne? Ko išmokote? Kaip tai keičia jūsų karjeros planus? Užsirašykite šias mintis – jos pravers rašant būsimus motyvacijos laiškus ar ruošiantis pokalbiams.
Ir svarbiausia – nesustokite. Viena praktika – tai tik pradžia. Kuo daugiau patirties kaupsite studijų metu, tuo lengviau bus įsidarbinti po jų. Ieškokite kitų galimybių – projektų, savanoriškų darbų, papildomų praktikų. Kiekviena patirtis prideda dar vieną plytą į jūsų karjeros pamatą.
Pirmoji praktika gali būti bauginanti, bet ji taip pat yra jaudinanti galimybė žengti į tikrą darbo pasaulį. Taip, kartais teks daryti nuobodžius dalykus, taip, kartais jausitės pasimetę, bet visa tai – dalis proceso. Svarbu ne būti tobulam, o būti smalsiam, noriam mokytis ir nebijoti klysti. Nes klysti praktikos metu – tai geriausia vieta klystis. Dar turite „studento” skydą, kuris daug ką atleidžia. Naudokitės tuo, mokykitės, augkite, ir kas žino – gal ta pirmoji praktika taps jūsų pirmuoju tikru darbu.
