Kodėl laisvalaikis nėra tik „nieko neveikimas”
Prisipažink – kiek kartų per savaitę atsiduri situacijoje, kai sėdi su telefonu rankose, slankioji per socialinių tinklų srautą ir po valandos galvoji: „Ką aš čia veikiau?” Tai ne tik tavo problema. Tai šiuolaikinio jaunimo epidemija, kuriai net pavadinimas yra – beprasmis laisvalaikis. Ir ne, čia nekalbama apie poilsį – poilsis yra būtinas ir vertingas. Kalbama apie tą tuštumą, kurią jauti, kai diena praėjo, bet nieko nepadarei, nieko neišmokai, nieko nepatyriai.
Laisvalaikis – tai vienas iš retų gyvenimo resursų, kurį gali visiškai kontroliuoti pats. Mokykla, darbas, pareigos – ten dažnai neturi pasirinkimo. Bet vakaras po pamokų, savaitgalis, atostogos – tai tavo laikas. Ir klausimas nėra „ar turėti hobį”, o „kaip rasti tą dalyką, kuris tikrai veikia tau”.
Šiame straipsnyje nekalbėsime apie tai, kad „reikia skaityti knygas, nes tai naudinga”. Kalbėsime apie realius, konkrečius būdus, kaip laisvalaikį paversti kažkuo, kas tau duoda energijos, o ne atima ją.
Hobis vs. pomėgis – ar tai tas pats?
Daugelis žmonių šiuos žodžius vartoja kaip sinonimus, bet tarp jų yra subtilus skirtumas, kurį verta suprasti. Pomėgis – tai kažkas, kas tau patinka, kas suteikia malonumą. Mėgsti klausytis muzikos? Tai pomėgis. Mėgsti žiūrėti serialus? Irgi pomėgis. Hobis – tai kažkas, kuo aktyviai užsiimi, kur investuoji laiką ir energiją, kur matai progresą.
Skirtumas svarbus dėl vienos priežasties: pomėgiai yra pasyvūs, hobiai – aktyvūs. Ir moksliškai įrodyta, kad aktyvus užsiėmimas kažkuo duoda daug daugiau pasitenkinimo nei pasyvus vartojimas. Psichologas Mihaly Csikszentmihalyi tai vadina flow būsena – tuo momentu, kai esi taip įsitraukęs į veiklą, kad pamiršti laiką, nejauti nuovargio, tiesiog esi čia ir dabar.
Praktiškai tai reiškia: jei mėgsti muzikos klausymą, pabandyk išmokti groti instrumentu. Jei mėgsti žiūrėti filmus – pabandyk pats kurti trumpus video. Jei mėgsti skaityti – pabandyk rašyti. Pomėgiai gali tapti hobiais, jei nuspręsi žengti žingsnį toliau.
Kūryba kaip vienas geriausių psichinės sveikatos įrankių
Kūrybiniai hobiai – tai ne tik „gražus užsiėmimas”. Tai vienas efektyviausių būdų kovoti su stresu, nerimu ir ta kasdiene pilkuma, kurią visi jaučiame. Kai kuri kažką – piešinį, eilėraštį, dainą, net pyrago receptą – tavo smegenys gauna dopamino bangą. Tas „aš tai padariau” jausmas yra tikras ir galingas.
Štai keletas kūrybinių hobių, kurie tikrai verti dėmesio:
- Piešimas ir iliustracija – nereikia būti Picasso. Pradėk nuo paprastų eskizų. „Procreate” programa planšetėje arba paprastas skicų bloknoras ir pieštukai – to pakanka. YouTube pilnas nemokamų pamokų pradedantiesiems.
- Fotografija – telefono kamera šiandien yra pakankamai gera, kad pradėtum. Fotografija moko žiūrėti į pasaulį kitaip, pastebėti detales, kurias anksčiau ignoravai.
- Rašymas – dienoraštis, trumpos istorijos, eilėraščiai. Rašymas padeda susitvarkyti mintis ir emocijas geriau nei bet kokia terapija (nors terapija irgi veikia).
- Muzika – gitara, pianinas, net DJ’ingas. Muzikos mokymasis lavina smegenis, gerina atmintį ir suteikia galimybę išreikšti emocijas be žodžių.
- Rankdarbiai – mezgimas, siuvimas, keramika. Tai skamba kaip „senelių hobiai”, bet iš tikrųjų jie yra labai meditaciniai ir šiandien labai populiarūs tarp jaunimo.
Svarbus patarimas: nebijok būti blogas pradžioje. Visi buvo blogi pradžioje. Visi. Pirmasis piešinys bus bjaurus, pirmoji daina – nesuderinta, pirmasis pyrago bandymas – perdegęs. Tai normalu. Tai proceso dalis.
Fizinis aktyvumas – hobiai, kurie keičia kūną ir protą
Sportas kaip hobis – tai ne tas pats, kas sportas kaip prievolė. Jei sportuoji tik todėl, kad „reikia”, tai greičiausiai ilgai neišlaikys. Bet jei randi fizinę veiklą, kuri tau tikrai patinka – tai gali tapti vienu stipriausių hobių tavo gyvenime.
Ir čia yra daugiau variantų nei galvoji:
- Laipiojimas uolomis (bouldering) – šiuo metu vienas populiariausių hobių tarp jaunimo. Laipiojimo salės yra beveik kiekviename didesniame mieste. Tai ir fizinis iššūkis, ir galvosūkis, nes kiekvienas maršrutas yra lyg mįslė.
- Šokiai – salsa, hip-hop, breakdance, contemporary. Šokiai yra ir sportas, ir socialinis hobis. Šokių pamokose susipažįsti su žmonėmis, judini kūną ir dar gauni meninį pasitenkinimą.
- Dviračių turizmas – ne tik važiavimas aplink kvartalą, o tikri maršrutai, kelionės, tyrinėjimas. Tai galima derinti su fotografija ar gamtos pažinimu.
- Kovos menai – judo, brazilų jiu-jitsu, boksas. Tai ne tik savigyna, bet ir disciplina, bendruomenė ir labai geras streso išleidimo būdas.
- Joga ir meditacija – skamba kaip klišė, bet tikrai veikia. Ypač jei esi iš tų, kurių galva nenurimsta.
Fiziniai hobiai turi vieną papildomą privalumą – jie natūraliai kuria socialinį ratą. Kai lankai laipiojimo salę ar šokių pamokas, automatiškai susipažįsti su žmonėmis, kurie turi panašių interesų. Tai vienas geriausių būdų rasti draugų naujame mieste ar aplinkoje.
Intelektualūs hobiai – kai mėgsti galvoti
Ne visi hobiai turi būti fiziniai ar kūrybiniai. Yra žmonių, kuriems didžiausią malonumą teikia intelektualinė veikla – ir tai visiškai normalu. Problema tik ta, kad socialiniuose tinkluose retai matai „cool” turinį apie žmones, kurie skaito filosofiją ar mokosi naujų kalbų. Bet tai nereiškia, kad tokie hobiai yra mažiau vertingi.
Kalbų mokymasis – vienas geriausių ilgalaikių investicijų į save. Duolingo yra puiki pradžia, bet jei rimtai – pabandyk „italki” ar „Tandem” platformas, kur gali kalbėtis su native speakers. Japonų, korėjiečių, ispanų – pasirink kalbą, kuri tau įdomi, ne tą, kuri „naudinga”.
Šachmatai ir strateginiai žaidimai – po „The Queen’s Gambit” serialo šachmatai vėl tapo cool. Ir ne be reikalo – tai lavina strateginį mąstymą, kantrybę ir gebėjimą matyti situaciją iš skirtingų perspektyvų. Chess.com turi puikų pradedančiųjų kursą.
Podcast’ai ir non-fiction knygos – tai gali atrodyti kaip pasyvus vartojimas, bet jei aktyviai reflektuoji, darai užrašus, diskutuoji su draugais – tai tampa intelektualiu hobiu. Rekomenduojama: „Huberman Lab” apie mokslą ir sveikatą, „Lex Fridman Podcast” apie technologijas ir filosofiją.
Programavimas – tai ir intelektualinis iššūkis, ir praktinis įgūdis. „freeCodeCamp” ir „The Odin Project” yra nemokamos ir labai geros platformos pradedantiesiems. Python yra gera pirmoji kalba.
Astronomija ir gamtos mokslai – žiūrėti į žvaigždes per teleskopą, sekti meteorų lietus, mokytis atpažinti žvaigždynus. Tai hobis, kuris priverčia suvokti, koks mažas ir kartu koks nuostabus yra šis pasaulis.
Socialiniai hobiai – kai geriausia veikla yra su kitais
Yra hobių, kurie geriausiai veikia kolektyviai. Ir tai labai svarbu, nes vienišumas tarp jaunimo šiandien yra rimta problema. Socialiniai hobiai – tai natūralus antidotas.
Stalo žaidimai – ne Monopolis (kuris sugadina draugystes), o šiuolaikiniai stalo žaidimai kaip „Catan”, „Ticket to Ride”, „Pandemic”, „Wingspan”. Stalo žaidimų bendruomenė Lietuvoje yra aktyvi – daugelyje miestų yra reguliarūs žaidimų vakarai.
Savanorystė – tai gali skambėti kaip „privaloma veikla”, bet iš tikrųjų savanorystė yra vienas iš geriausių būdų rasti prasmę, susipažinti su įdomiais žmonėmis ir pajusti, kad tavo laikas turi vertę. Gyvūnų prieglaudos, aplinkosaugos projektai, kultūros renginiai – pasirinkimų daug.
Improv teatras – improvizacijos teatro pamokos yra ne tik apie vaidinimą. Jos moko klausytis, reaguoti, nebijoti klysti ir būti čia ir dabar. Tai vienas geriausių socialinių įgūdžių lavinimo būdų, kurį žmonės dažnai atranda per atsitiktinumą ir paskui sako, kad tai pakeitė jų gyvenimą.
Kulinarija ir maisto kultūra – gaminti maistą draugams, eksperimentuoti su receptais, mokytis virtuvės iš skirtingų šalių. Tai hobis, kuris duoda labai apčiuopiamą rezultatą – galima tiesiogiai suvalgyti savo kūrybą.
Kaip rasti SAVO hobį – praktinis vadovas
Didžiausia kliūtis pradedant hobį – tai ne laikas ir ne pinigai. Tai nežinojimas, ko nori. Daugelis žmonių sako „neturiu hobio” ne todėl, kad nėra nieko įdomaus, o todėl, kad niekada rimtai nepabandė.
Štai konkretus procesas, kaip rasti savo hobį:
1. Prisimink vaikystę. Ko norėjai išmokti, kai buvai vaikas? Ką veikei, kai niekas nespausdavo? Dažnai ten slypi atsakymai. Jei vaikystėje piešei ant kiekvieno popieriaus lapo – galbūt kūrybiniai hobiai yra tavo sritis.
2. Stebėk, kas tau kelia pavydą. Kai matai žmogų, kuris groja gitara, fotografuoja, laipioja uolomis – ar jauti tą „norėčiau ir aš” jausmą? Tas pavydas dažnai yra rodiklis, ko tu pats nori.
3. Pabandyk bent 30 dienų. Vienas bandymas nepasakys nieko. Bet jei 30 dienų iš eilės skirti bent 20 minučių kažkam naujam – pradėsi matyti, ar tai tau tinka. Tai vadinamas „30 dienų iššūkis” ir jis tikrai veikia.
4. Neleisk pinigams būti kliūtimi. Dauguma hobių gali būti pradėti beveik nemokamai. YouTube turi begalę nemokamų pamokų. Bibliotekos turi knygas. Parkuose galima bėgioti. Pradėk tuo, ką turi, ir investuok daugiau tik tada, kai žinosi, kad tai tikrai tavo dalykas.
5. Nespausk savęs. Hobis turi teikti malonumą, o ne stresą. Jei pradedi jausti, kad hobis tampa dar viena prievole – sustok, įvertink situaciją. Galbūt reikia pakeisti požiūrį, galbūt – pabandyti ką nors kita.
Kai hobis tampa gyvenimo dalimi – o ne dar vienu „reikia”
Pats svarbiausias dalykas apie hobius ir prasmingą laisvalaikį yra tai, kad jie neturėtų tapti dar vienu sąrašo punktu. Gyvenimas ir taip pilnas „reikia” – reikia mokytis, reikia sportuoti, reikia miegoti 8 valandas, reikia valgyti sveikai. Hobis, kuris tapo prievole, nustoja būti hobiu.
Tikras hobis yra tas, prie kurio grįžti ne todėl, kad „reikia”, o todėl, kad nori. Tas, kurio laukiesi. Tas, kuris leidžia tau pailsėti nuo visko kito – net jei reikalauja pastangų. Paradoksalu, bet kartais sunkiausias darbas – piešti sudėtingą paveikslą, išmokti sunkų akordą, įveikti sunkų maršrutą laipiojant – duoda daugiau poilsio nei valandos praleidimas ant sofos su telefonu.
Prasmingo laisvalaikio paslaptis nėra ta, kad reikia kažką „naudingo” veikti. Paslaptis yra ta, kad reikia veikti kažką, kas tau suteikia gyvenimo pojūtį. Kažką, kas verčia tave jaustis gyvu, įsitraukusiu, kūrybišku, stipriu – ar tai būtų tapyba, šokiai, programavimas, ar tiesiog gaminimas maisto draugams.
Pradėk nuo vieno dalyko. Šiandien. Ne rytoj, ne nuo pirmadienio. Pasirink vieną iš šiame straipsnyje minėtų dalykų, kuris sukėlė bent mažiausią susidomėjimą, ir skyrk jam 20 minučių. Tik 20 minučių. Tai viskas, ko reikia pradžiai. O pradžia – tai viskas.
